70-metį švenčianti hercogienė Camilla: moteris, kurios ilgai nekentė visa Anglija

Per dvylika metų – jei atskaitos tašku imtume buvusios Camillos Parker Bowles ir Velso princo Charleso (68) vedybas 2005-aisiais. Camilla, tapusi Kornvalio hercogiene (šis titulas, leidžiantis vadintis Jos Karališkąja Didenybe, – karalienės Elizabeth II dovana marčiai vestuvių proga), sugebėjo tapti nepakeičiama ir gerbiama karališkosios šeimos nare.

Ir užimanti vieną aukščiausių pozicijų. Situacijose, kai ją lydi sutuoktinis, Camilla hierarchijoje eina iškart po karalienės. Kai Charleso šalia nėra, rangu nusileidžia karalienei, princesei Anne ir karalienės pusseserei princesei Alexandrai.

Darbšti, elegantiška, kaip tikra anglė vertinanti žirgus ir lauko pramogas, ji pareigingai lydi Charlesą visuose vizituose – nuo įspūdingų kelionių į užsienį iki išvykų į Anglijos provinciją – iš pirmo žvilgsnio nuobodokų ir rutininių. Kad ir ką darytų, Camilla atrodo susidomėjusi, nuoširdi ir vis mažiau kas abejoja, kad Velso princo sutuoktinė kada nors taps puikia karaliaus žmona. Net Elizabeth II, turinti aibę priežasčių nemėgti antrosios sūnaus žmonos, regis, išmoko ja kliautis. Juk tradicinio mentaliteto prasme Camilla jai kur kas artimesnė nei maištininkė Diana.

Iki šiol hercogienė nė karto nesuklydo. Tačiau 2017-ieji – rizikingi metai Camillai. Ji pelnė simpatijas santūrumu, darbštumu ir atsidavimu monarchijai – per visą santuokos laikotarpį nedavė pagrindo suabejoti reputacija (pradžioje sklandantys gandai, kad jaunieji esą labai skirtingų charakterių ir dėl to tarp jų atsiradusi smarki trintis, greičiausiai nebuvo verti daugiau nei bulvarinių leidinių puslapių). Bet šiemet sukanka dvidešimt metų nuo princesės Dianos žūties (širdžių princesė žuvo 1997-ųjų rugpjūčio 31-ąją autokatastrofoje Paryžiuje). O tragiškosios metinės – proga prisiminti visą tą bjaurų trikampį, į kurį likimas, aplinkybės ir tam tikri asmenybės bruožai įvėlė Velso princą, Dianą ir Camillą.

Dianos versiją visi girdėjo ne kartą – pradedant kanoniniu biografo Andrew Mortono darbu „Diana. Jos tikroji istorija“, laikomu oficialia princesės biografija, – rašytojui medžiagos parūpino ji pati. O Kornvalio hercogienės biografė Penny Junor naujojoje knygoje „The Duchess: The Untold Story“ („Hercogienė. Nepapasakota istorija“) suteikia žodį Camillos komandai, jos šeimos nariams ir artimiausiems draugams.

Junor pradeda nuo labai senų laikų – Camillos pažinties su pirmuoju sutuoktiniu Andrew Parkeriu Bowlesu ir princu Charlesu. Visi žino, kad princo Charleso ir Dianos santuoka nebuvo laiminga. Tačiau pamirštama, kad Parkerių Bowlesų poros irgi nelydėjo sėkmė – Andrew, knygoje vadinamas „serijiniu širdžių ėdiku“, nesidrovėjo nesantuokinių ryšių, o į meilužes rinkdavosi net žmonos drauges. Knygoje cituojama viena tokia bičiulė, kartą vakarėlyje papriekaištavusi: girdi, Andrew sukasi apie visas Camillos aplinkos damas, o jos nepastebi, gal su ja kas negerai?!

Biografės tvirtinimu, Camilla niekada nesiaiškino santykių nei su Andrew moterimis, nei su juo pačiu. Tokia neištikimybė buvo tiesiog faktas, kurio Camilla niekaip nekomentavo ir nuo kurio padarinių stengėsi apsaugoti vaikus Tomą ir Laurą. Tik artimiausi žmonės žinojo, koks šaltas ir abejingas buvo Parkeris Bowlesas žmonai ir kaip tai žeidė jį mylinčią sutuoktinę, kuri tikėjosi irgi būti mylima. Biografės žodžiais, Parkeris Bowlesas nekeršijo žmonai už negęstančią meilę kitam vyrui – jis apgaudinėjo ją nuo pat pažinties pradžios. Vienu metu jis net sukosi apie princesę Anne (sklando gandų, kad ir dabar jų romanas anaiptol neišblėsęs).

Išties mažai kas galėjo pagalvoti, jog princas ir hercogienė kada nors oficialiai susituoks. Kartais pasakos vestuvėmis baigiasi pavėluotai...

Knygoje taip pat pasakojama, kaip išties princas Charlesas ir Camilla susipažino, – juk abu priklausė gana skirtingiems sluoksniams. 1971 metais porą suvedė princo bičiulė, gražuolė čilietė Lucia Santa Cruz, draugavusi ir su Camilla. Lucia žinojo apie sudėtingą draugės romaną su Andrew ir buvo tikra, kad ši verta geresnio vyro. Ir būtent Lucia, supažindindama juos, pasakė garsiąją frazę apie bendrus ainius. Ji turėjo galvoje Alice Keppel, Camillos prosenelę, ilgametę Charleso proprosenelio Eduardo VII meilužę, – paprastai tvirtinama, kad būtent Camilla metė tokią intymią ir provokuojamą užuominą Charlesui ir taip atkreipė jo dėmesį, o biografė teigia kitaip. Kitaip sudėlioti akcentai kitaip apibūdina heroję...

Jauni žmonės (Charlesui tada buvo dvidešimt dveji, Camilla – metais vyresnė) iš karto krito į akį vienas kitam. Tačiau princas buvo ką tik pradėjęs tarnybą armijoje, intensyviai treniravosi kaip pilotas ir rengėsi karjerai karo laivyne. Parkeris Bowlesas taip pat buvo kariškis. Taigi, kai pastarasis išvyko į savo kavalerijos pulką, Camilla ir princas, garsėjęs drovumu, gavo progą užmegzti romaną, ja ir pasinaudojo. Paradoksalu, bet tai nepakenkė jo ir Andrew draugystei – vienu metu abu vyrai net žaidė vienoje polo komandoje ir Camilla stebėdavo žaidimą. Atrodo, šita moteris tikrai sukurta vaikščioti trikampiais...

Išties figūra buvo kur kas sudėtingesnė: Parkeris Bowlesas susitikinėjo su princese Anne, tačiau buvo visiškai aišku, kad šis romanas negali baigtis geruoju – Andrew buvo katalikas ir rimti santykiai su princese būtų sukėlę konstitucinę krizę. Camilla irgi suprato, kad ryšys su princu Charlesu negali baigtis vedybomis. Ji norėjo ištekėti už gražuolio karininko, būti ponia Parker Bowles, o ne karaliene.

Gordijaus mazgą pamėgino perkirsti Andrew, daugiau kaip po penkerių draugystės metų pasipiršęs Camillai. Ji pasakiusi jam „taip“. Charlesas tuo metu tarnavo Karibuose, Camilla parašė jam laišką, pranešantį apie šį sprendimą, ir pirmą kartą sudaužė jam širdį. Jis nekart rašė mylimajai, mėgindamas sustabdyti, tačiau ji buvo nusiteikusi ryžtingai pradėti viską iš naujo. Deja, likimas turėjo savų planų visiems pjesės dalyviams. Ir dar įtraukė į ją papildomų herojų. O aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, 1978-aisiais ar 1979-ųjų pradžioje, gimus Camillos pirmagimei Laurai, prasidėjo naujas dramos veiksmas – ji ir Charlesas vėl tapo meilužiais.

Biografės žodžiais (ji palanki savo herojei), Andrew neturėjo teisės skųstis. O ir nebandė – pats buvo ne šventasis, jo žmona miegojo ne su komivojažieriumi, o su būsimu Anglijos karaliumi, be to, toks ryšys dar ir niekuo negrėsė – išsiskyrusi Camilla būtų buvusi dar toliau nuo princo nei romano pradžioje.

Buvęs drovusis princas jau seniai negyveno kaip vienuolis – turėjo dvi ar tris meilužes. Žodžiu, nusistovėjo stabilus status quo – Parkerių Bowlesų pora ir Velso princas. Trejetas kartu jodinėjo, žaidė ir žiūrėjo polo, rodėsi vakarėliuose ir puotose – elgėsi kaip tipiški savo klasės ir amžiaus atstovai. Jiems kurį laiką net pavyko slėpti tokią trijų sąjungą (ypač diskretiška stengėsi būti Camilla, susirūpinusi vaikų reputacija), tačiau princo asmens sargybiniai anaiptol nebuvo apdovanoti diskretiškumu. Tikroji tragedija prasidėjo 1981 metais, kai Charlesas vedė Dianą Spencer. Camilla, iki tol buvusi tik princo meiluže, tapo klastinga šeimos griovėja – jaunoji Velso princesė nepripažino neištikimybės „pagal susitarimą“ ir daugybinės santuokos. O kai 1992 metais pasirodė minėtoji Mortono knyga, kurioje Camilla atvirai kaltinama dėl viso to blogo, kuris lydėjo Dianos asmeninį gyvenimą, ji tapo, ko gero, nekenčiamiausia moterimi Didžiojoje Britanijoje. Ir net sunku įsivaizduoti, kaip ta neapykanta plykstelėjo po Dianos mirties... Išties mažai kas galėjo pagalvoti, jog princas ir hercogienė kada nors oficialiai susituoks. Kartais pasakos vestuvėmis baigiasi pavėluotai...