8 blogi įpročiai, kurie kartais gali išeiti į naudą
Blogų įpročių turime visi ir kartais dėl jų jaučiamės šiek tiek kalti. Vis tik kai kurie blogi įpročiai – jei jie atliekami ne taip ir dažnai – mums gali išeiti į naudą tiek psichologiškai, tiek ir fiziologiškai, rašo „Psychology Today“.
Štai sąrašas trūkumų ar blogų įpročių, kurie kartais gali būti ir naudingi:
1. Nenustygimas vietoje: padeda deginti kalorijas
Vietoje nenustygstantis žmogus, nuolat sukinėdamasis, judindamas koją ar trepsėdamas, gali kelti nepasitenkinimą aplinkiniams, tačiau, pasirodo, ši savybė turi ir pliusų.
Ne vienas klinikoje „Mayo“ nutukimo eksperto Jameso Levine'o atliktas tyrimas parodė, kad tokie žmonės net ir nesportuodami vien dėl šio veiksmo sudegina 350 kcal per dieną.
2. Gumos kramtymas: didina budrumą ir gerina mąstymą
Gumos kramtymas galbūt ir nėra pats geriausias įprotis, o ir iš šono tai atrodo nekaip, tačiau šis veiksmas, pasirodo, mažina stresą bei turi naudos mūsų pažintiniams gebėjimams.
Tyrimą atlikusi mokslininkė Kin-ya Kubo pastebėjo, kad prieš pat protinių ir kognityvinių žinių reikalaujančią veiklą sukramtyta guma padeda į smegenis pernešti daugiau deguonies, todėl vėliau ir užduotys atliekamos sklandžiau.
Kitame Yoshiyuki Hirano atliktame tyrime paaiškėjo, kad gumos kramtymas ne tik gerina mąstymą, bet ir maždaug 10 proc. didina budrumą.
3. Kompiuteriniai žaidimai: padeda sumažinti skausmą
Nežaidžiantys kompiuterinių žaidimų, į šią veiklą žiūri kaip į priklausomybę, kuri tėra visiškas laiko gaišimas. Ir nors be perstojo žaisti kompiuterinius žaidimus išties yra žalinga sveikatai, mokslininkai tikina, kad retkarčiais ši veikla gali būti ir naudinga.
Daugelis tyrimų parodė, kad vėžiu sergantys vaikai, kurie kompiuterinius žaidimus žaisdavo po chemoterapinio gydymo, reikalaudavo kur kas mažiau nuskausminamųjų nei tie, kurie jų nežaisdavo. Tas pats paaiškėjo ir atlikus tyrimus su žmonėmis, gydomais dėl nudegimų ar stiprių nugaros skausmų. Mokslininkų manymu, taip yra dėl to, kad žaidimai itin efektyviai atitraukia smegenų dėmesį nuo skausmo.
4. Užsisvajojimas: padeda spręsti kamuojančias problemas
Užsisvajojimas gali užimti iki trečdalio mūsų visos dienos laiko ir dažnai jis laikomas atidėliojimu ar tinginyste. Tačiau moksliniai tyrimai parodė, kad „vykdantysis smegenų tinklas“, net mums ir svajojant yra itin aktyvus.
Mokslininkė Kalina Christoff su kolegomis įrodė, kad svajojant suaktyvėja tos smegenų dalys, kurios yra atsakingos už problemų sprendimą. Jos atliktas tyrimas atskleidė, kad užsisvajojimas yra svarbi kognityvinė būsena, kurios metu žmogaus dėmesys nuo konkrečios veiklos yra nukreipiamas į pasąmoninį mąstymą apie asmens problemas.
„Kai pradedate svajoti kokios nors pamokos ar pokalbio metu, galbūt ir galite praleisti šį tą naudingo, tačiau iš tiesų jūsų protas tą laiką išnaudoja svarstydamas tiek pat svarbius jūsų gyvenimo klausimus“, – tikina K.Christoff.
5. Keiksmai: padeda įveikti juntamą skausmą
Nors keiksmažodžiai ir nėra pats gražiausias bendravimo ar jausmų išreiškimo būdas, tyrimai rodo ir jų naudą. Keele universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkas Richardas Stephensas atlikęs tyrimus išsiaiškino, kad keiksmažodžiai padeda sumažinti juntamą skausmą.
Tyrimo dalyvių jis paprašė įkišti rankas į ledinį vandenį ir kuo ilgiau jame jas išlaikyti – tie, kurie tai darydami keikėsi, rankas vandenyje išlaikė iki dviejų minučių, o tie, kurie nesikeikė – iki minutės. Taigi, keiksmažodžiai skausmo toleravimą pailgino iki 50 proc.
Vis tik mokslininko tikinimu, keiksmažodžiai sumažinti skausmą gali tik tada, jei įprastai jie vartojami ne itin dažnai.
6. Netvarkingumas: gerina kūrybingumą
Netvarkingas darbo stalas, miegamasis ar kita erdvė, kaip manoma, rodo žmogaus organizuotumo trūkumą, tačiau tyrimus atlikusios Minesotos universiteto mokslininkės Kathleen Vohs tikinimu, netvarkingumas veikiau jau rodo žmogaus polinkį į kūrybingumą.
Viename iš jos tyrimų, 48 dalyviams buvo priskirti arba tvarkingi, arba labai netvarkingi kambariai, vėliau jų buvo paprašyta sugalvoti kuo daugiau įmanomų ir neįprastų stalo teniso kamuoliuko panaudojimo būdų. Kuomet dalyviai surašė savo pasiūlymus, atrinkti mokslininkai įvertino dalyvių kūrybiškumo lygį.
Rezultatai parodė, kad tiek tvarkinguose, tiek netvarkinguose kambariuose buvę tyrimo dalyviai sugalvojo panašų kamuoliuko panaudojimo būdų skaičių, tačiau idėjos, kurios buvo generuojamos netvarkinguose kambariuose, pasižymėjo 28 proc. didesniu kūrybiškumu.
7. Gulinėjimas lovoje ryte: mažina infarkto ir insulto riziką
Ryte sunku atsikelti iš lovos ir niekaip nesuprantate tų, kurie jau 5 valandą ryto su džiaugsmu pradeda savo dieną? Nustokite save kaltinti dėl tinginystės, mat Japonijos universiteto mokslininkai tikina, kad taip tik pasigerinate sau sveikatą.
Daugelį tyrimų apie miegą ir sveikatą atlikę mokslininkai išsiaiškino, kad anksti besikeliantiems žmonėms yra kiek didesnė įvairių širdies ir kraujotakos ligų rizika. Daugiau kaip 3 tūkst. sveikų žmonių tyrimas parodė, kad tie, kurie atsikelia apie 5 val. ryto ir vos atsikėlę eina sportuoti, vėlesniame amžiuje turėjo 1,7 karto didesnę aukšto kraujo spaudimo riziką ir dvigubai didesnę įvairių širdies bei kraujagyslių ligų riziką už tuos, kurie keldavosi 2–3 valandomis vėliau.
8. Apkalbinėjimas: gerina draugystę ir mažina stresą
Vis daugėja psichologinių tyrimų, įrodančių ir apkalbų naudą. Pasak mokslininkų, jos padeda atrasti ryšį su žmonėmis, taip pat gerina draugystę ir mažina stresą. Tiesa, tik tuo atveju, jei pats netampate apkalbų objektu.