„Sakoma, kad geriausias amžius – nuo septyniasdešimties iki aštuoniasdešimt metų, o tada ateina senatvė. Tačiau gal bandysiu ją nors kiek pastumti toliau“, – su šypsena taria masažuotojas, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės techninis vadybininkas Juozas PETKEVIČIUS (79). Daugelio šiltai – Juozuku – vadinama charizmatiška asmenybė kovo 20-ąją paminėjo 80-ąjį jubiliejų.
Šiomis dienomis vėl buvo susibūrusi Lietuvos krepšinio rinktinė, su kuria vis dar darbuojatės ir jūs. Jaunimas įkvepia?
Su sportininkais dirbu nuo 1980 metų. Kai buvau trisdešimt ketverių, nusprendžiau tapti masažuotoju ir taip patekti į Maskvos olimpines žaidynes. Nuo 1991-ųjų esu su rinktine. Kai masažuoji kietus atletų raumenis, norisi tokius turėti ir pačiam. Būdavo, pasitikrinu, kad dar ne toks tvirtas esu, – ir padidinu fizinius krūvius. Man visada norisi būti geros formos. Nors masažuotoju nebedirbu, iki šiol, kai krepšininkai mankštinasi su treniruokliais, jei yra laisvų, prisijungiu ir aš.
Kokia jūsų kasdienė sporto rutina?
Praėjusių metų pabaigoje sirgau plaučių uždegimu, todėl kol kas nebėgioju – rytais pusantros valandos einu. Tačiau raumenys turi puikią atmintį: jau esu beveik tokios pat geros formos kaip prieš ligą. Manau, kad netrukus vėl bėgsiu.
Sportuoju nuo dešimties metų. Dideliu sportininku netapau, bet judu iki šiol. Bėgimą atradau penkiasdešimties, kai pradėjau laikytis sportinio režimo, kai supratau, kad reikia save drausminti, o ne pataikauti. Paprastai kiekvieną rytą bėgu apie pusantros valandos. Po to papusryčiauju ir einu į sporto salę, ten pasportavęs baseine plaukiu savo kilometrą. Beje, šiandien plaukiu geriau nei jaunystėje. Grįžęs po treniruočių paskaitau knygą, atsikvepiu, o vakare ilgai vaikštau su savo Havanos bišonų veislės augintine Gilze. Pasportuoju, pailsiu, vėl pajudu – puikus gyvenimas, negaliu atsidžiaugti tokia rutina.
Treti metai daugiausia laiko su žmona praleidžiu Palangoje.
.