80 mln. kartų perklausytas suomių kompozitorius A.Blomqvist – atvirai: „Nervindavau mokytojus“

Miika Kristian Aleksander Blomqvist yra suomių pianistas ir kompozitorius, kuris tapo žinomas savo novatoriškais muzikos kūriniais ir atlikimais. A.Blomqvist išskirtinis grojimo stilius ir gebėjimas kurti įsimintinas melodijas sulaukė pasaulinio dėmesio, o jo kūriniai buvo perklausyti daugiau kaip 80 milijonų kartų visame pasaulyje. Jo muzika dažnai jungia klasikinės muzikos elementus su šiuolaikiniais stiliais, ir jis garsėja kaip atlikėjas, kuris įtraukia publiką savo emocingais ir intensyviais pasirodymais.
Blomqvist pradėjo mokytis muzikos nuo jaunų dienų ir vėliau studijavo Helsinkio muzikos akademijoje, kur įgijo gilų supratimą tiek apie klasiką, tiek apie šiuolaikinę muziką.
2022 m. jis įkūrė savo klasikinės muzikos įrašų leidyklą „Nordic Euphony Records“ bendradarbiaudamas su pasauline muzikos platinimo platforma „The Orchard“.
Pakalbinome atlikėją apie jo muzikinį ir kūrybinį kelią, bei naujausią autorinių kompozicijų albumą „Pohjola“.
Kaip prasidėjo jūsų, kaip muzikanto kelias? Kaip susidomėjote muzika ir pradėjote groti pianinu?
Pradėjau groti pianinu, kai man buvo 4 metai, iš dalies todėl, kad tėvai norėjo ir skatino groti. Tačiau pakankamai greitai įsimylėjau šį instrumentą. Man patiko jausmas, kai kažkas skambėjo teisingai, ir labai greitai pradėjau kurti savo pagrindinių klasikos kūrinių variacijas. Visa tai todėl, kad muzika sukeldavo emocijas kitaip nei bet kas anksčiau, ir tai tebėra tiesa. Šiurpuliukai, kuriuos sukelia muzika, yra geriausi!
Ar buvo kitų instrumentų, kurie jus domino? Pavyzdžiui, gitara – juk kartais pajuokaujama, jog vaikinai mokykloje mokosi groti gitara, kad padarytų įspūdį merginoms...
Taip, grojau gitara, armonika, būgnais ir t.t. Išbandžiau įvairius instrumentus, tačiau pianinas visada buvo labiausiai mėgstamas.
Juokinga, kad paminėjote mokyklą. Prisimenu, kaip mokykloje pasakiau mamai, kad nebenoriu groti, nes buvo gėda būti vieninteliu visoje mokykloje berniuku, kuris groja pianinu. Po pirmojo kalėdinio renginio, kuriame grojau pianinu, gavau visų klasės merginų dėmesį ir daugiau niekada negalvojau nustoti groti šiuo instrumentu.
A.Blomqvist – Pohjola
Kokius tikslus turėjote, kai tik susidomėjote klasikine muzika ir pianinu? Ar tada galvojote, jog tai taps jūsų pašaukimu?
Niekada nesvarsčiau apie tai. Jei būti visiškai sąžiningam, jaučiausi, kad nepriklausau klasikinės muzikos mokyklai. Norėjau kurti, bandyti ir, tiesiog, daryti savo. Aš nervindavau mokytojus, nes nesilaikiau tradicinės klasikinės muzikos taisyklių. Tuo pačiu manau, kad labai svarbu žinoti muzikos teoriją, dirbti su atlikimo technika bei turėti kuo aukštesnį pagrindinių įgūdžių lygį.
Kas jus žavėjo klasikinėje muzikoje, ir kaip pradėjote kurti savo originalias kompozicijas?
Pirmąją savo kompoziciją sukūriau būdamas 14 metų. Ji vadinosi „One“. Vėliau įsitraukiau į kūrybą 2019 metais. Išbandžiau įvairius instrumentus ir kūrybos metodus, bet visada grįžtu prie pianino. Kuo daugiau bandau atitolti, tuo labiau myliu šį instrumentą.
Kaip nusprendėte kurti savo kompozicijas, o ne atlikti klasikinės muzikos kūrinius, kaip daugelis pianistų daro?
Visada jaučiau aistrą kurti savo kūrinius. Kurti kažką, kas atsilaikys prieš laiką. Man patinka groti ir tradicinę klasikinę muziką – Šopeną, Bethoveną ir Bachą, bet nenorėjau to įrašyti. Jaučiau, kad turiu daugiau ką pasiūlyti su savo kompozicijomis.
Jūsų trečiasis albumas „Pahoja“ išleistas sausio viduryje. Papasakokite šiek tiek apie jį. Kas slypi už jo? Kaip jis gimė?
„Pohjola“ yra kelios mano seniausios melodijos, sujungtos su dabartiniais mano darbais ir visa tai sujungta su Suomijos istorija ir gamta. Buvo ilgas kūrybos procesas, reikalavęs daugybės valandų prie pianino ir įrašymo...
„Pohjola“ pabrėžia mano vidinį save, mane kaip suomių kompozitorių, ir tai, ką man reiškia Suomijos šaknys ir mūsų klasikinė muzika. Jame, mano nuomone, yra kelios geriausios melodijos, kurias esu sukūręs.
A.Blomqvist – Nocturne
Klausytojai jau turėjo šiek tiek laiko susipažinti su albumu. Kokių atsiliepimų sulaukei? Kiek jums svarbūs klausytojų, kritikų ar recenzentų nuomonės?
Atsiliepimai buvo geri, o ypač malonu buvo matyti išskirtą „A.Blomqvist garsą“. Esu labai laimingas, kad kažkas iš klausytojų išgirsta, jog šis kūrinys turi mano braižą.
Visgi turiu pripažinti, kad nesiklausau kitų nuomonių ar atsiliepimų apie mano muziką. Aš ją kuriu sau ir manau, kad labai svarbu laikytis to, kas man atrodo gražu. Manau, jog turiu pasitikėti savo jausmais ir pasitikėti, kad yra žmonių, kurie supras mena ir pajus bei išgirs tą grožį, kurį bandžiau sukurti. Tai nebe menas, jei kuri muziką, remdamasis atsiliepimais ar poreikiais. Menas tada, kai darai tai sau.
Kaip atrodo jūsų kūrybos procesas? Kas tave įkvepia ir kur prasideda tavo kūrybinė kelionė?
Man patinka kompozicijose atspindėti savo gyvenimą. Stengiuosi panaudoti visas gyvenimo akimirkas – nuo laimės iki liūdesio akimirkų – ir paversti jas kuo prasmingesnėmis melodijomis. Taip pat padeda mano taikos misijų patirtis ir laikas, praleistas Vidurio Rytuose.
Kas jums yra svarbiausia kuriant kūrinį? Kaip nusprendi, kad jis pakankamai geras, kad būtų atliktas koncertuose ar išleistas?
Jausmas. Tiesiog tas paprastas jausmas, kurį jaučiu. Žinoma, kalbant apie koncertus, reikia šiek tiek pasiklausyti atsiliepimų ir suprasti, kad skirtingi kūriniai gali būti sėkmingesni skirtingose šalyse, nes noriu atlikti kūrinius, kuriuos klausytojai ateina klausytis.
Dainose dažnai temą perteikia žodžiai. Klasikinėje muzikoje nėra žodžių, tai kas geriausiai atskleidžia temą ir kompozitoriaus užslėptą žinią?
Myliu klasiką ir instrumentinę muziką būtent dėl šios priežasties. Kai atlieki, tu turi pasiūlyti kažką daugiau. Man patinka galvoti, kad liūdesys, skausmas ir laimė yra jaučiami per mano kompozicijas ir klausytojai jaučia emocinį ryšį, kurį turiu su instrumentu. Tuo pačiu nuostabu, kad klausytojai gali susikurti savo pačių emocinį ryšį su mano atliekama muzika. Aš galiu sukurti kūrinį savo mirusiam seneliui, o klausytojas gali tą kūrinį atlikti savo vestuvėse. Viskas įmanoma, nes nėra žodžių, kurie laikytų pasakojimo liniją. Vizualai taip pat yra svarbi dalis, jei nori suteikti kompozicijoms tam tikrą kryptį.
Kokie jūsų artimiausi planai pristatant albumą ir koncertuojant?
2025 m. gegužės 8 d. bus koncertas su Jyvaskylos simfonija mano gimtajame mieste Jyvaskyloje Paviljonki. Birželio 3 d. „G live Lab“ Helsinkyje, solinis pianino koncertas. Dar daug daugiau bus rudenį, ko kol kas negaliu atskleisti.
Norėčiau atvykti koncertuoti į Baltijos šalis! Laukiu, jei atsiras galimybė!