83-ejų sulaukusi Holivudo aktorė Ruta Lee tikina, kad pensijai dar ne laikas

Lietuvė, kurios tikrasis vardas yra Ruta Mary Kilmonis, padarė karjerą Holivude anksčiau, nei kas spėjo įvertinti jos indėlį ir nueitą kelią. Rutos istorija ir šiandien įkvepia dėl savo pašaukimo suabejojusius aktorius: fortūna nebūtinai nusišypsos iš karto, tik kryptingas nuolatinis darbas galų gale nuves ten, kur ir turi būti. Štai ir Ruta visada norėjo suktis šou versle, todėl jaunystėje įsidarbino kino teatre kasininke ir užkandžių pardavėja. Tiesa, ši karjera ilgai netruko, nes Rutą atleido, kai paaiškėjo, kad kasoje trūksta 40 dolerių.

Tačiau Ruta – aktorė iš prigimties: ryškūs bruožai, išraiškingi gestai, itin taisyklinga tartis ir tokia charizma, kuri, rodos, užpildo visą erdvę. Ir kas dabar supaisys, iš kur tas talentas: iš mylimos močiutės Liudvisės Kamandulienės, paprastos kaimo darbininkės, iškentusios Sibiro tremtį, vyro netektį ir amžiną išsiskyrimą su vaikais, bet sugebėjusios išsaugoti humoro jausmą ir moterišką žavesį?..

Ar – iš dailios ir gerą skonį turinčios mamos Marytės, talentingos siuvėjos, įgyvendinusios savo svajonę su šeima įsikurti Holivude ir išleisti į aktorystės mokslus vienintelę dukrą? Bet kuriuo atveju Ruta artimųjų nenuvylė – atvirkščiai, su kaupu pateisino šeimos lūkesčius, įėjo į kino ir televizijos istoriją kaip viena linksmiausių Holivudo damų.

Jos gyvenimo istorija – kuo tikriausia amerikietiškoji svajonė, tačiau ir Lietuvos įspaudas holivudinėje biografijoje yra neatsiejamas ir nepamirštamas. 2006-aisiais Rutai buvo suteikta žvaigždė Holivudo šlovės alėjoje, o 2007-aisiais Vilniuje prezidentas Valdas Adamkus jai įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių.

Net šlovingiausiais karjeros metais aktorė nepamiršo savo šaknų. Be to, ji iki šiol geba kalbėti lietuviškai, net šiek tiek dzūkuoja. „Lietuviškai aš kalbu ne taip gerai, kaip norėčiau, bet vis tiek kalbu – ir žmonės mane supranta, ir man vis geriau sekasi. Tiesa, mintys vis tiek plūsta angliškai, prieš ištardama garsiai turiu jas išsiversti. Bet juk stengiuosi!“ – per vieną iš savo penkių kelionių į Lietuvą žurnalui „Žmonės“ yra sakiusi Ruta.

Ir neklausė ji primygtinių prodiuserių siūlymų pasikeisti vardą į tokį, kuris būtų priimtinesnis amerikiečio ausiai. 1954 metais, kai buvo baigtas filmas „Septynios nuotakos septyniems broliams“, jo kūrėjai pareiškė, kad negali būti kino žvaigždės pavarde Kilmonis. Neskamba. Jie norėjo ir vardą pakeisti, bet aktorė griežtai nesutiko. Tada kūrybinė grupė pradėjo siūlyti visokius variantus, kas tinka prie Rutos. „Kažkas pasakė „Lee“. Man tai nuskambėjo kaip „Rūtelė“. Sutikau. Turėjau naują vardą. Tačiau filme taip ir liko Ruta Kilmonis“, – prisimena aktorė.

Daugiausia ji filmavosi muzikinėse komedijose, romantinėse melodramose ir vesternuose. Sukūrė vieną pagrindinių – Anos Kemp – vaidmenų biografiniame filme „Eichmanno operacija“. Svarbių apdovanojimų Rutai taip ir nepavyko pelnyti, tačiau kam reikalingos dulkėtos statulėlės lentynoje, kai turi žiūrovų meilę? Žmonės vis dar ją atpažįsta, gatvėje sutikę prašo nusifotografuoti. O mylėti Rutą galima ne tik už vaidmenis kine, bet ir labdaringą veiklą.

1955-aisiais Los Andžele buvo įkurta ne pelno organizacija „The Thalians Mental Health Center“ – Ruta yra jos valdybos pirmininkė. Organizacija rūpinasi ne tik vaikais ir seneliais, bet ir jaunais vyrais bei moterimis, grįžtančiais iš karo. „Anksčiau būdavo nesunku paprašyti lėšų dėl kilnaus tikslo. Dabar jauniems žmonėms viskas kitaip. Jiems svarbūs jie patys. Viskas tik jiems, jiems ir jiems. Jeigu kvieti prisidėti, pirmiausia klausia, ar bus atsiųstas privatus lėktuvas, ar dovanų gaus „Rolex“ laikrodį. Ne visi tokie, bet dauguma dabar taip elgiasi. Graudu. O mano karta laikėsi kitokios taisyklės: jeigu tau atėjo laimingos dienos, sekasi, tai nors biskuliuką turi dovanoti, padėti tiems, kuriems nesiseka“, – sako Ruta, visą gyvenimą paskyrusi labdarai.