Šeimos terapeutai – net ir tie, kurie šioje srityje pradirbo ištisus dešimtmečius – per pirmąją poros terapijos sesiją tikrai negali sužinoti visos poros santykių istorijos. Vis dėlto šį bei tą jie pasakyti tikrai galėtų. Jau vien antrosios pusės nenoras žiūrėti jums į akis jiems atskleidžia daugiau nei kada galėtų žodžiai pasakyti, rašo huffingtonpost.com
Žemiau ilgus metus dirbantys šeimos terapeutai atskleidžia, ką apie porą ir jų santykius jie galėtų pasakyti jau pirmos jų terapijos metu.
Jie žino, kada jūs meluojate
„Labai dažnai poros pirmųjų santykių konsultacijų metu būna linkę nutylėti, nuslėpti ar pagražinti tikruosius faktus. Daugelis tai daro, nes bijo, ką terapeutas apie juos pagalvos, kiti tiesiog nenori atskleisti tiesos, o treti tiesiog tam tikras situacijas vertina iš visai kitos perspektyvos. Vis tik dažniausiai šis tiesos nutylėjimas gana greitai išaiškėja“, – tikina santuokos ir šeimos terapeutė Becky Whetstone.
Jie gali pasakyti, kada trečias žmogus yra daugiau nei draugas (-ė)
„Mes galime pasakyti, kada vienas iš partnerių jau yra įsimylėjęs kitą žmogų, kurį teisindamasis prieš savo partnerį vadina tik draugu (-e). Koks to ženklas? Toks partneris šią taip jo vadinamą „draugystę“ aktyviai gina, net ir tuo atveju, jeigu jo/jos partneris tikina, kad ji stipriai kenkia jų santykiams. Mylintis partneris niekuomet nerizikuotų, kad dėl draugystės suklibėtų jo santykių pamatai“, – sako Niujorke dirbanti seksologė Laurel Steinberg.
Jie skaito ir vertina jūsų kūno kalbą
„Patyrę šeimos terapeutai moka šifruoti poras. Tai reiškia, kad mes galime žvelgti giliau, matyti ir girdėti daugiau, nei pora iš tiesų mums pasako. Kūno kalbos ženklai taip pat gali atskleisti santykiuose glūdinčias problemas.
Mylintis partneris niekuomet nerizikuotų, kad dėl draugystės suklibėtų jo santykių pamatai.
Jei pastebiu, kad, tarkime, vienas partneris dažniau liečia savo antrąją pusę, vis iki jo/jos pasilenkia, linksi ar gestikuliuoja atsisukęs į jį/ją, o kitas partneris tuo metu atsitraukia, vengia akių kontakto ar fizinių prisilietimų, tuomet suprantu, kad šiuose santykiuose tikrai yra rimtų bėdų.
Tad kad ir ką sako žodžiai, čia kūno kalba pasako daug daugiau“, – atskleidžia psichoterapeutė Vikki Stark.
Jie atpažįsta psichologinį/emocinį smurtautoją santykiuose
„Tai atskirti labai paprasta, nes dažniausiai psichologinį ar emocinį smurtą tas partneris terapijų metu pradeda taikyti ir prieš mane. Skirtumas tik tas, kad su tuo žmogumi aš metų metus negyvenau, mano pasitikėjimas savimi nebuvo suplėšytas į skutelius, tad smurtautojas manęs nė kiek neišgąsdina.
Toks smurtautojas atsitraukia ir atsipeikėja aiškiai jam paaiškinus, kad toks smurtas manęs neveikia arba parodžius jam mano kabineto duris, jei pagalbos vis dėlto jis nenori“, – pasakoja psichologė Stephanie Buehler.
TAIP PAT SKAITYKITE: 8 emocinio sutrikimo ženklai: kai smurtaujame prieš save to net nenutuokdami
Jie mato, jūsų pastangas
„Vos tik pas mane į konsultaciją ateina pora, aš abiejų partnerių iš karto paprašau papasakoti man ir vienas kitam, kodėl jie apskritai nusprendė kreiptis į psichoterapeutą. Atsakymuose labai dažnai išgirstu norus, kad jų partneris elgtųsi kitaip... Tuomet abiejų partnerių vėl paprašau apibūdinti, kaip jie prisideda spręsdami tam tikras partnerio įvardytas jų problemas. Jei abu partneriai į šį klausimą sugeba duoti bent kiek aiškesnius atsakymus, tuomet manau, kad pora tikrai turi daug galimybių susikurti abu tenkinančius santykius“, – tikina psichoterapeutė Elisabeth J.LaMotte.
Jie atpažįsta, kurio nuomonė tvirtesnė
„Tai matosi jau vien iš to, kad tvirtesnę nuomonę santykiuose turintis partneris yra linkęs atsakinėti į klausimus, skirtus ne tik jam, bet ir jo antrajai pusei, dažnai šie atsakymai parodo ir partnerio požiūrį į savo antrąją pusę.
Tad jei, tarkime, konsultacijos metu moters paklausiu: „Ar dažnai vartojate alkoholį?“, o partneris suskumba atsakyti: „Ji vartoja jo tiek, kiek ir visi kiti“, tuomet suprantu, kad vyras galbūt bando ieškoti pateisinimų savo žmonos elgesiui ir kitose jų gyvenimo ar santykių situacijose. Neretai toks atsakymas gali atspindėti ir „tėvo–vaiko“ dinamiką santykiuose, kuomet vienas partneris perdėtai rūpinasi ir globoja“, – tikina psichologė Samantha Rodman.
Jie žino, kad terapijos kreiptis jums reikėjo jau anksčiau
„Moksliniai tyrimai atskleidė, kad daugelis sutuoktinių į santykių terapeutus kreipiasi praėjus maždaug šešeriems metams nuo pirminių problemų santykiuose atsiradimo. Ir tie patys tyrimai atskleidė, kad dažniausiai išsiskiriama – po septynerių santuokos metų. Poros nelaimėje gyvena pernelyg ilgai“, – tikina šeimos terapeutas Zachas Brittle'as.
Jie mato, ar yra tvirtas pagrindas porai išlikti kartu
„Esu santuokos ir šeimos terapeutė, tad kai į mane kreipiasi nesutariantys sutuoktiniai, visų pirma visuomet bandau išsiaiškinti, ar jų santykiuose kada nors buvo tvirtas emocinis ir intymus ryšys, kurį mes galėtume pabandyti atstatyti. Dažnai pokalbiai apie poros susipažinimą, tai, kodėl jie vienas kitą pamilo, padeda nuimti ir tvyrančią įtampą pirmosios konsultacijos metu. Vis dėlto, jei partneriai yra taip stipriai nusivylę vienas kitu, kad jiems net sunku būna prisiminti šias pačias gražiausias jų santykių akimirkas, tuomet suprantų, kad jų santykius atgaivinti gali būti labai sunku“, – atskleidžia Linda Lipshutz.
Jie mato, kuomet vienas partneris santykių gelbėti jau nebenori
„Būna atvejų, kuomet į mane kreipiasi sutuoktiniai, kurie jau yra pasikonsultavę su skyrybų advokatais ir kuris nors iš jų jau yra apsisprendęs pamiršti šią santuoką ir gyventi toliau. Svarbiausia čia ne tai, kad jie jau pradėjo svarstyti teisinius procesus, o tai – kad vienas iš partnerių jau pradeda įsivaizduoti savo gyvenimą be sutuoktinio. Tai jau – nusiteikimas.
Taigi vietoje to, kad susitelktų į mintis, kaip išgelbėti savo santuoką, jis/ji pradeda galvoti individualiai apie savo ateitį. Porų terapija, kuomet vienas partneris jau, galima sakyti, yra „išėjęs“ iš santuokos, niekada negali būti veiksminga“, – tikina psichologė Alicia H.Clark.