9 metus žindanti V.Rykštaitė rėžė atsaką ją užsipuolusiems: „Lietuviai parodė seksualinius kompleksus“

V.Rykštaitė savo instagrame pasidalijo, kad augina tris vaikus ir visus juos be sustojimo žindė. Vienu metu – net dvi atžalas. Ir nors moteris nekvestionuoja žindymo naudos ir mamos pieno svarbos, vis tik teigia, kad atjunkymo kelionė su trečiuoju vaiku – rimtas iššūkis tiek jai, tiek sūnui.

Portalui Žmonės.lt Vaiva sako atvirai – atvėrusi širdį apie motinystės klodus ir apie tai, su kuo susiduria kasdienybėje, ji nesitikėjo sulaukti tiek žiaurių, skaudžių ir žeidžiančių replikų į savo pusę.

Savo ruožtu akušerė, klinikos „Gandro lizdas“ įkūrėja Ieva Girdvainienė sako, kad jokiu būdu negalima smerkti nei tos mamos, kuri žindo ilgai, nei tos, kuri dėl tam tikrų priežasčių visai negali ar nenori to daryti.

„Niekada nekvestionuoju Pasaulio sveikatos organizacijos, kuri teigia, kad išimtinai žindome kūdikius iki šešių mėnesių amžiaus ir nuo šešto mėnesio pradedame primaitinimą kietu maistu.

Remiantis PSO rekomendacijomis, žindyti patartina iki dvejų metukų ir ilgiau, tačiau visais atvejais būtina žiūrėti į vaiko ir mamos poreikius“, – sako akušerė.

Žindymą vadina supergalia

Vaiva Rykštaitė žindymą vadina savo supergalia. „Kuo daugiau žinau apie motinos pieną, tuo stipriau ši mano supergalia skamba kaip tikrovė. Net pieno spalva pasikeičia vaikui sergant. Žindymas man siejasi su motinos instinktais ir prieraišia tėvyste.

Vaiko sveikata, raida ir imunitetas tikrai nemaža dalimi nulemiami žindymo. Be to, žindymas yra ir ypatinga patirtis mamai – tokiu būdu ji gali išjausti savo instinktus ir hormoninę sinchroniją su kūdikiu. Tai toks stebuklingas, trumpas sezonas moters gyvenime.

Vis tik po devynerių žindymo metų man tai siejasi ir su nuovargiu. Mano pirmagimei sausio mėnesį bus dešimt metų, o jeigu pridėsime laiką, kai aš jos laukiausi, esu vienuolika metų intensyvioje motinystėje.

Devynerius metus buvau žadinama naktimis vaikų, norinčių atsigerti pienelio, todėl dabar džiaugiuosi, kad ši kelionė jau į pabaigą ir aš baigiu atpratinti nuo žindymo savo pagranduką. Daviau savo vaikams tai, kas jiems geriausia.“

Žmonių reakcijos parodė seksualinius kompleksus

Vis tik pasidalijusi devynerius metus trunkančia žindymo kelione, ji suprato, kad lietuviai šiuo klausimu – itin neišprusę.

„Mane labai nustebino komentarų kiekis, įžūlumas ir temos neišmanymas. Net baisu, kaip žmonės turi teisę eiti balsuoti.

Žmonių reakcijos parodė jų neišprusimą ir seksualinius kompleksus. Vyresnės kartos moterys žindymo klausimais yra dezinformuotos sovietmečio – anuomet gimdyklose kūdikiai nuo mamų būdavo atskiriami ir primaitinami gliukoze, todėl būdavo itin sunku sėkmingai startuoti su žindymu.

Šiais laikais mano amžiaus moteriai neišmanyti tokio svarbaus kūdikio auginimo aspekto yra tiesiog apsileidimas. Internete yra šimtai mokslinių straipsnių, kurie patvirtina ilgalaikio žindymo naudą ir vaikui, ir mamai“, – įsitikinusi Vaiva Rykštaitė.

Ragina rūpintis savo vaikais

Havajuose gyvenanti rašytoja sulaukė komentarų ne tik apie patį žindymą, bet ir apie tai, kad demonstruoja savo kūdikį verkiantį, apimtą emocijų.

Paprašius atremti tokius pasisakymus, ji teigė, kad kiekvienas turėtų šioje situacijoje pasižiūrėti į save ir į savo elgesį viešojoje erdvėje ir už uždarų durų.

„Kuo vaikų vaizdo įrašai socialiniuose tinkluose skiriasi nuo vaikų televizijoje, kine, žurnaluose, reklaminiuose plakatuose? Kai dešimtajame dešimtmetyje ekranuose mirgėjo nuogi kūdikiai sauskelnių reklamose, niekas nekalbėjo apie vaikų teisių pažeidimus.

Jeigu vaiko atvaizdo naudojimas yra vaiko teisių pažeidimas, tada jis turėtų būti draudžiamas visur, ne tik socialiniuose tinkluose.

Bet jeigu visai atvirai, pasakysiu taip – tegul lietuviai rūpinasi realiu smurtu prieš vaikus kaimyno bute. Rūpinasi, matai, kitų gerove, kai tuo tarpu patys lupa vaikus per užpakalį ir nemato, kas dedasi jų aplinkoje“, – piktinasi Vaiva Rykštaitė.

Ragina neklausyti pasenusios informacijos

Paprašius Vaivos pasidalinti, ką patartų mamai, šiuo metu esančiai žindymo kelionėje, galbūt, pasiklydusiai informacijos sraute, ji davė patarimą ir kreipėsi į visas mamas: „Jeigu mama nori žindyti, palinkėčiau klausti savęs, ką darytų beždžionė. Ir čia nėra jokio sarkazmo – motinystėje labai svarbu atsigręžti į pirmapradžius instinktus.

Taip pat užtektų pasiskaityti bent vieną išsamų ir patikimo šaltinio straipsnį apie žindymą – čia juk ne raketų mokslas. Ir neklausykite senosios kartos patarimų iš moterų, kurios „neturėjo pieno“. Statistiškai fiziologiškai pieno neturi tik keli procentai visos populiacijos. Visos kitos – nemoka arba nenori žindyti.

Bet nenorėti ar negalėti žindyti taip pat yra normalu dėl tam tikrų aplinkybių. Visoms mamoms linkiu sėkmės ir visada galvoti apie savo vaiko gerovę, o ne apie tai, ką apie jus, žindančią, galvoja kiti.“

Svarbiausia – mamos jausmai

Ar yra riba, kiek laiko rekomenduojama žindyti vaikelį, ir kaip įvertinti, ar tai darydama mama jaučiasi komfortiškai? Klinikos „Gandro lizdas“ akušerė Ieva Girdvainienė įsitikinusi, kad visais atvejais svarbiausia – jausmas, kurį jaučia žindanti mama.

„Mes žinome ir girdime PSO rekomendacijas, tačiau jų yra begalė. Žinome, kad reikia valytis dantis po dvi minutes, lankytis pas ginekologą kartą per metus profilaktiškai, tačiau ar visada taip darome?

Negalime smerkti ar pasidalinti į tam tikras „stovyklas“, kai kalbame jautriausiomis gyvenimo temomis.

Kartais man žindymo tema primena vakcinacijos temą, bet ar tikrai būtina taip aršiai ginti vieną tiesą? Pati rašytoja Vaiva Rykštaitė savo knygoje „Pirmąkart mama“, kurią tikrai rekomenduoju kiekvienai moteriai, naudoja terminą laktivistės, bet ar tikrai toks natūralus procesas kaip žindymas turi turėti tiek palaikytojų arba smerkėjų?

Šiuo metu tos mamos, kurios žindo ilgai, vis dažniau garsiai įrodinėja savo tiesas, tačiau kaip jaustis toms mamoms, kurios susiduria su sunkumais ir dėl tam tikrų priežasčių nežindo, nepatiria šio natūralaus proceso? Juk jos irgi neturėtų būti nei smerkiamos, nei nulinčiuotos“, – sako specialistė.

Kartais žindymas – tiesiog neįmanomas

Ji priduria, kad pati būdama akušerė ir žindymo specialistė, visada palaikanti moteris ir mamas, todėl jokiu būdu drastiškai neliepia moterims žindyti per skausmus ar kančias – tai yra kiekvienos moters individualus sprendimas. Bet kartais dėl moters emocinės būsenos ar gretutinių ligų žindymas gali būti labai sunkus sprendimas, o visuomenės sprendimas ir viešas dalinimasis ilgo žindymo istorijomis gali atnešti labai didžiulį skausmą tai mamai, kuri negali šiame gyvenimo etape žindyti.

„Reikia sutikti, kad kartais žindymas ir nuolatinis buvimas su vaiku – tiesiog neįmanomas, bet ar tada moteris verta būti pasmerkta? Negalime mestis į vieną ar kitą pusę radikaliai.“

Taip pat ji priduria stebėjusi Vaivos Rykštaitės įrašus socialiniuose tinkluose ir iškeltą temą apie ilgą žindymą ir atkreipia dėmesį į dar vieną svarbią detalę:

„Labai gerai, kai kalbama įvairiomis temomis, dalinamasi savo asmenine žindymo istorija, bet svarbu išsakyti argumentus, kodėl tai norime parodyti, kokią žinutę ši dabar jau vieša nujunkymo istorija siunčia kitoms mamoms ar visuomenei?

Jei žindymas yra toks natūralus procesas ir siūlome atsisukti į beždžiones, tai gal ir nujunkymas toks turėtų būti, o ar kiti žinduoliai viešai dalinasi savo istorijomis?“ – retoriškai klausia akušerė Ieva Girdvainienė.