A.Dulkys – apie kitą darbo sėkmingoje kompanijoje pusę: „Būti „samdomu žudiku“ nebuvo labai faina“
Nuovargis, nemiga, perdegimas ir paskutinė stotelė – psichiatrinė ligoninė. Tai buvo skaudi realybė, su kuria susidūrė „Linkedin“ autorius Almantas Dulkys. Tačiau šiandien vyro gyvenimas kitoks. Jis puikiai žino, ko reikia norint jausti emocinį stabilumą bei apie tai moko kitus. O per pastaruosius penkerius metus jo organizuotose konferencijose jau dalyvavo virš 20 tūkst. žmonių.
Antradienio vakarą LNK laidoje „Bus visko“ vyras įspės visus: „Nesivaikykite filmų scenarijų ir jums primestų iliuzijų, nes tai gali privesti prie beprotybės!“
Informacinių technologijų specialybė iki šiol yra laikoma viena perspektyviausių igeriausiai apmokamų darbo rinkoje. Dar daugiau karjeros galimybių yra žadama įsidarbinus kompanijose lyderėse. Visa tai ir dar daugiau Almantui pavyko pasiekti. Vis dėlto sėkminga informacinių technologijų specialisto karjera didžiulėje tarptautinėje kompanijoje turėjo savo kainą, kurią teko mokėti aukojant viską, ko tiek metų geidė.
„Per dvejus metus apkeliavau 17 šalių, gavau labai gerą atlyginimą, tačiau organizacija gamino produktus, kurie kenkia pasauliui, o aš esu romantikas, kuris galvoja, kad mes turime kurti gražesnį rytojų. Būti tokiu, kaip aš sakau, samdomu žudiku, nebuvo labai faina“, – laidoje atviraus Almantas.
Kompanija, kurioje dirbo Almantas, patenka į „Fortune 500“, kuriame skelbiamos didžiausios Jungtinių Amerikos Valstijų korporacijos. Vis dėlto, tikslaus šios bendrovės pavadinimo vyras viešai atskleisti ne tik nenori, bet ir negali. Ši įmonė garsėja ne tik milžiniškomis apyvartomis, bet ir stipriausia teisininkų komanda pasaulyje. Milžiniška kompanija turėjo daugybę skyrių. Ir nors Almantas ten užmezgė ne vieną artimą bičiulystę, skyrius, kuriame jis dirbo, garsėjo negailestingais darbo krūviais ir netinkamu vadovų elgesiu su darbuotojais, dėl ko Almantas patyrė mobingą, privedusį jį prie psichiatrinės ligoninės.
„Vyrai neverkia, vyrai žudosi“, – laidoje atviraus Almantas kalbėdamas apie visuomenės nustatytas moralines normas.
Dar šių metų pradžioje buvo skelbiama negailestinga pasaulinė perdegimo statistika. Anot jos, bent kartą gyvenime perdegimą jautė trys iš keturių darbuotojų. Dar daugiau, net 77 procentai jį patyrė darbe ir daugiau nei pusė iš jų teigė, kad jų įmonės nieko nedaro, jog pasirūpintų savo darbuotojų emocine sveikata. Tiesa, pastebėti pirmuosius kūno siunčiamus signalus nėra lengva. Dar dažniau žmonės patys renkasi juos ignoruoti, kol netampa per vėlu.
„Ryte nuėjęs išsivalyti dantis nualpau ir po to atsibudau kraujo klane“, – pasakos vyras, kuris „Bus visko“ laidoje atskleis, kad nemiga yra pirmas ženklas, kuris turėtų priversti susimąstyti apie tai, kad kažkas jūsų gyvenime vyksta ne taip, kaip turėtų vykti.
Pagalbos vyras kreipėsi į privatų psichiatrą. Deja, gydymas nedavė norimų rezultatų, atvirkščiai, tik dar labiau pablogino psichinę savijautą ir viskas vos nesibaigė didele tragedija. Tad apie tai, kaip vyras atsidūrė Vilniaus psichikos sveikatos centre, kaip iš tiesų atrodo gydymas tokiose ligoninėse ir kodėl atsistojus ant kojų ir nusprendus sugrįžti į IT rinką, po darbo pokalbio vyras atsidūrė reanimacijoje – jau antradienio vakarą, 20 val., laidoje „Bus visko“ per LNK.
