A.Kulitaitė prabilo apie juodžiausią laikotarpį: „Mintyse save buvau sunaikinusi tūkstančius kartų“

Agnė Kulitaitė / BNS ir asmeninio albumo nuotr.
Agnė Kulitaitė / BNS ir asmeninio albumo nuotr.
Šaltinis: Žmonės
A
A

Neretai nepatogiomis temomis visuomenei nevengianti kalbėti nuomonės formuotoja Agnė Kulitaitė prabilo apie juodžiausią savo laikotarpį. Pripažinusi, kad prieš kelis metus jos gyvenimą temdė mintys apie savižudybę, ji pasidalijo atviru įrašu.

Agnė Kulitaitė savo feisbuke pasidalijo atviru įrašu, iliustruotu juodu fonu. Tokia iliustracija jai priminė prieš kelis metus išgyventus jausmus. Prabilusi apie tai, kad jos tąkart neaplenkė mintys apie savižudybę, Agnė atkreipė dėmesį jautrią temą į neretai pašaipų objektu laikomą įstaigą.

A.Kulitaitė savo mintimis sutiko pasidalinti su portalu Žmonės.lt.

„Maždaug taip juoda akyse buvo prieš kelis metus vasarą. Mintyse bandžiau juokauti, kad mane ištiko mano mylimas filmas „Išgyventi vasarą“, tik siaubą kėlė tai, jog visgi tai – realybė, mano gyvenimas.

Nepamenu, kiek tiksliai kartų planavau, bandžiau ir norėjau nusižudyti. Žinau tik tiek, kad mintyse save buvau sunaikinusi bent porą tūkstančių kartų. Būdavo, pramerkiu akis ir pasvajoju, jog ši diena būtų nuostabi, jei einant gatve mane partrenktų automobilis ir pačiai nieko daryt nebereikėtų. Tik kad jėgų nebuvo likę ne tik į tą pačią gatvę išeiti, bet ir tiesiog galvą išsiplauti. Jaučiausi išsunkta. Atmintinai žinojau kiekvieną savo lubų detalę, kiekvieną net ir menkiausią įskilimą sienoje. Nes vienintelis dalykas, ką galėjau daryti, tai valandų valandas gulėti ir spoksoti. Tomis akimis, kurios kažkada buvo pilnos gyvybės, o dabar priminė porcialeninę lėlę.

Agnė Kulitaitė
Agnė Kulitaitė / Asmeninio albumo nuotr.

Šeima, draugai, artimieji – visi matė, kad nėra gerai. Blogėja. Gydytojai didino antidepresantų dozes, bet jos nepadėjo. Galiausiai buvo du keliai: toliau skęst savo minčių juodumoje arba gultis į ligoninę.

Taip, tą pačią, kurią taip drąsiai dar kartais pašiepia mūsų politikai. Tą pačią, kurios gatvės pavadinimas naudojamas norint įžeist, pažemint kitą. Tą pačią, kurią patys mes taip stigmatizuojam nesuprasdami, kad galbūt sau arba savo artimajam mes pakenksim ateityje.

Ir aš vos per plauką netapau šio absurdo auka, bet galiausiai supratau, kad ten, kažkur giliai giliai, manyje dar gyvena ta Agnė, kuri nori gyventi. Aš visada liksiu dėkinga Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrui, nes jei ne ten dirbantys gydytojai, galbūt šio įrašo jūs nematytumėt.

Prabėgo nemažai laiko. O aš tik dabar rašau šį tekstą, nes buvo gėda. Prireikė laiko suprasti, kad patys dažnai būnam savo pačių susikurto „normalumo“ įkaitai. O jei čia kažkur ir egzistuoja gėda, tai gėda yra nebent atsisakyt save gelbėti iš baimės, ką pagalvos kiti žmonės.

Juk jei skauda koją, mes einam pas gydytoją, tai kodėl suskaudus viduje, mes vis dar taip bijom kreiptis pagalbos? Normalizuokime psichologines problemas, naikinkime stigmas, gerbkime vieni kitus ir save. Nes kartais tiek užtenka, kad būtų išgelbėta gyvybė.

Ateina lapkritis. Vėliau – statistiškai baisus periodas, o juk visi žinom, kur mes vis iškovojam auksą. Galbūt pats laikas vienas kitą apkabinti, išklausyti ir palaikyti? Pagaliau pralaimėkim tą sumautą statistiką.

Pasirašo Agnė, kuri šiuo metu labai nori gyventi“, – feisbuke rašė Agnė Kulitaitė.

Kur pranešti ir ieškoti pagalbos
Jei reikia skubios pagalbos
Skambinkite pagalbos telefonu 112
Jei esate savižudybės krizėje, arba ieškote pagalbos kitam
Jei patyrėte smurtą
Jei reikalinga emocinė (psichologinė) pagalba telefonu, arba internetu
Jei esi vaikas ir tau reikalinga pagalba
Jei reikia pagalbos vaiko teisių klausimais
Skambinkite pagalbos telefonu 8 800 10 800 arba rašykite žinutę Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pokalbių laukelyje „Pasikalbėkime“. Pranešti apie pažeidimą galima vaiko teisių apsaugos skyriuose, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje, arba skambinti telefonu 112.