A. Mamontovas: „Apie savižudybę gali signalizuoti net ir nereikšmingi žodžiai“
„Prieš dvidešimt metų į radijo stotį, kurioje dirbau, paskambino žmogus ir pasakė, kad ketina nusižudyti. Tada neturėjau jokių žinių, kaip elgtis, tik supratau, kad reikia su juo kuo daugiau kalbėti“, – pasakoja žinomas atlikėjas, grupės „Foje“ lyderis Andrius Mamontovas.
Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro savižudybių prevencijos mokymuose „safeTALK“ dalyvavęs vyras tikina, kad žinios, kaip padėti žmogui galvojančiam apie savižudybę, – būtinos kiekvienam, nes niekad nežinai, kada tavo pagalbos prireiks.
Atlikėjas pasakoja, kad planuojančiojo nusižudyti skambutis – ne vienintelis kartas, kada teko su tuo susidurti. „Dar paauglystėje teko intuityviai reaguojant padėti žmogui. Pamačiau moterį, kuri iššoko iš ketvirto aukšto – bandė nusižudyti. Iškviečiau jai greitąją medicinos pagalbą. Džiaugiuosi, kad ji išgyveno“, – prisiminimais dalinasi A. Mamontovas.
Padėti gali kiekvienas
Vis dar girdime įsitikinimų, kad kenčiančiam žmogui padėti gali tik specialistai, o ir dažnai galvojame, kad mėgindami pagelbėti, situaciją galime tik pabloginti. Klaidingus įsitikinimus keisti gali padėti savižudybių prevencijos įgūdžių mokymai. Šių mokymų žinutė – padėti galime visi, svarbiausia – pastebėti, ką ir kaip žmogus kalba, o atpažinus rizikos ženklus, nukreipti pagalbos.
„Labai svarbu pastebėti, kada kitam sunku. Jei šalia tavęs esančiam yra negerai, reikia parodyti, jog tu tai matai. Aš pats esu pakliuvęs į tokias situacijas, kai žmogus atvirai pasako, kad nori nusižudyti, tačiau yra aibė tų, kurie apie savižudybę užsimena netiesiogiai. Tą reikia išmokti pastebėti. Žinių, kaip pamatyti, kad kitam sunku, galima konsultuojantis su specialistais, dalyvaujant savižudybių prevencijos programose.
Aš išklausiau „safeTALK“ mokymus ir dabar suprantu, kad net ir iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi žodžiai gali signalizuoti apie pavojų. Turbūt tas žinojimas, kad padėti kitam įmanoma, yra priežastis, kodėl man tokia svarbi savižudybių tema. Priminti žmogui, kad jis yra svarbus ir reikalingas – būtina. Nes dažnai iš tiesų esame per kuklūs, o svarbu, jog nebūtų per vėlu“, – sako A. Mamontovas.
Kokie ženklai signalizuoja, kad vertėtų sunerimti? Tą rodyti gali ir žodžiai, ir elgesio pakitimai. Jeigu pastebite, kad šalia esantis žmogus tiesiogiai ar netiesiogiai mėgina atsisveikinti, atiduoda savo daiktus, vis užsimena, kad jam nebereikės dalykų, kurie visada buvo svarbūs, ar netikėtai skuba pabaigti nebaigtus darbus, tai gali būti signalai, kad asmuo galvoja apie savižudybę ir reikėtų jo apie tai pasiteirauti.
Sąmoningumas auga
Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Guoda Ropaitė-Beigė pastebi, kad visuomenė tampa labiau sąmoninga, todėl žmonėms savižudybių prevencijos įgūdžių mokymai tampa vis aktualesni. „Matyti, kad situacija gerėja ir daugėja tų, kurie gali atpažinti, kada kitam sunku, bei nukreipti pagalbos. „safeTALK“ mokymai yra skirti tiems, kurie nori išmokti atpažinti savižudybės riziką ir nukreipti profesionalios pagalbos. Taip pat organizuojami savižudybių intervencijos įgūdžių mokymai „ASIST“.
Nors jie yra daugiau skirti specialistams – socialiniams darbuotojams, gydytojams, slaugytojams, mokytojams, policijos ir priešgaisrinės apsaugos pareigūnams bei kitų profesijų atstovams – mokymų metu įgyti įgūdžiai yra reikalingi kiekvienam. Vien šiais metais surengėme 49 „safeTALK“ ir 16 „ASIST“ mokymų, kuriuose apsilankė daugiau nei pusantro tūkstančio dalyvių, o kitąmet kviesime prisijungti dar daugiau skirtingų sričių specialistų. Džiugu, kad auga skaičius tų, kurie žino, kaip padėti galvojančiam apie savižudybę. Kiekviena išsaugota gyvybė yra didelis laimėjimas mums visiems“, – teigia G. Ropaitė-Beigė.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras savižudybių prevencijos mokymus „safeTALK“ ir „ASIST“ organizuos ir 2020 metais. Kitąmet bus plečiamas šių mokymų profesijų spektras, ypatingą dėmesį skiriant ir paslaugų sektoriaus specialistams – kirpėjams, vairuotojams, kosmetologams, visiems, kurie kasdien bendrauja su žmonėmis.