A.Valujavičiaus įspūdžiai po didingos Atlanto kelionės: išlikęs kuklumas ir įkvepianti žinutė

Majamio krantą sėkmingai pasiekęs keliautojas Aurimas Valujavičius trečiadienio rytą socialiniuose tinkluose pasidalijo pergalingais ir įkvepiančiais žodžiais.

„Gyvenimas – arba drąsus nuotykis, arba niekas! Po 120 dienų, 14 valandų ir 48 minučių, Atlanto vandenynas yra perplauktas! Daug emocijų, didžiulis išbandymas ir dešimtoji gyvenimo kelionė oficialiai įgyvendinta!

Tikėkite savimi, nes jei savim netikėsit, tai kas tuomet jumis tikės?
Ačiū visiems, kurie prisidėjo prie šios mano svajonės išpildymo, už jūsų šiltas ir motyvuojančias žinutes ir Ačiū už tai, kad tikėjote manimi!
Ir mes galingi iš naujo yeee! Lai Lituanica atgimsta naujame šimtmetyje! Ačiū!“ – rašė Aurimas Valujavičius ir pasidalijo akimirkomis iš pasitikimo Majamyje po didingos Atlanto kelionės.

Vos iš savo garsiosios irklinės valties Majamyje išlipęs Aurimas Valujavičius ant žemės atsistojo tvirtai. Jį pasitikę artimieji juokavo, kad tikėjosi, jog vaikščioti po tiek dienų vandenyne keliautojui bus sunkiau.

Krante ovacijomis pasitiktas Aurimas išliko kuklus, o tuo pačiu išreiškė dėkingumą jį palaikiusiems.

„Tai buvo dar viena kelionė, tik ji buvo didesnė visomis prasmėmis. Jaučiuosi gerai, žinoma, pavargęs, išsekęs, bet taip visada būna, viskas gerai“, – TV3 televizijai sakė jis.

„Paskutinėms myliomis ypatingai padėjo žmonių palaikymas, buvo smagu judėti ir tuo pačiu keista“, – pridūrė jis.

Paklaustas, aš ši kelionė keliautoją kaip nors pakeitė, A.Valujavičius šyptelėjo: „Tapau dar ramesnis, bet iš esmės drastiškai manęs kelionė nepakeitė“.

Po 121 Atlanto vandenyne praleistos dienos Aurimas Valujavičius pagaliau pasiekė žemę – keliautojas antradienį prisišvartavo „Castle Harbor“ uoste. Jis vienas irkline valtimi įveikė pavojų kupiną Atlantą. Dėl nepalankių srovių grįžimą jam vis teko atidėti, bet pagaliau pavyko!

A.Valujavičiaus sutiktuvių nuotaikos – be galo pakilios. Majamyje jį pasitiko šeima ir apie 100 lietuvių su vėliavomis, plakatais, džiaugsmo ir pasididžiavimo kupinais sveikinimais. „Castle Harbor“ uoste netilo plojimai, tautiniais drabužiais pasipuošę gerbėjai skandavo „Aurimai“, „Lietuva“, dainavo „Ant kalno mūrai“.

Iki finišo likus keliems kilometrams, Aurimas savo valtyje iškėlė didžiulę Lietuvos vėliavą. LRT televizijos eterio metu keliautojas pasiuntė pirmus tiesioginius linkėjimus lietuviams.

„Siekit savo svajonių, kiekvienam savas Atlantas“, – artėdamas link Floridos krantų sakė A.Valujavičius.

Paskutinėmis istorinės kelionės akimirkomis Aurimas su žurnalistais nebekalbėjo – sukaupęs likusias jėgas irklavo link uosto.

Dar prieš pasitinkant Aurimą, jo tėtis, senelis ir brolis kalbėjo, kad labiausiai nori jį apsikabinti ir juokavo, kad po šios kelionės toliau – tik į Marsą.

Visų lietuvių palaikymą jautęs Aurimas dar prieš pasiekiant krantą sakė, kad perplaukęs Atlantą bent dvi dienas norės pailsėti ir po gyvenimo kelionės atgauti jėgas.

Aurimas Valujavičius ankstų gruodžio 26 dienos rytą paliko Ispanijos krantus ir pradėjo kelionę per Atlanto vandenyną. Drąsuolis siekė vienviete irkline valtimi perplaukti Atlanto vandenyną nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyno ir tokiu būdu paminėti 90-ąsias S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio metines.

Tai įgyvendinęs, keliautojas tapo pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje.

Majamyje Aurimo Valujavičiaus laukęs tėtis Tomas Valujavičius LRT televizijos laidoje „Panorama“ dalijosi jausmais, kuriuos patyrė sūnui keliaujant per Atlantą ir belaukiant jo JAV.

„Oi... Verda širdelė, kaip sakoma. Laukiam, pasiilgom labai. Norisi apkabinti sūnų. Į savaitę po kartą ar du vis tiek pabendraudavome ir tai nuramindavo kažkaip. Po kokių dviejų savaičių nuo starto aprimome.

Rimtas iššūkis gavosi. Dabar sakau, kad Aurimai, pasaulyje jau nebeturi, ką pasiekti, todėl reikia skristi į Mėnulį ar Marsą“, – juokėsi keliautojo tėtis.

Į Majamį atvykęs Aurimo brolis Deividas pasakojo, kad išlydėti brolį buvo graudu, tačiau su juo nuolat palaikė ryšį socialiniuose tinkluose – bendravo vaizdo skambučiais, balso įrašais. D.Valujavčius nekantravo pamatyti, kaip brolis bus pasikeitęs po kelių vandenyne praleistų mėnesių.

„Įdomu bus pamatyti jį po tiek laiko, beveik keturi mėnesiai praėjo. Įdomu, kiek stipriai įdegęs ir šiaip psichologiškai bus įdomu pamatyti. Bendravimas su juo socialiniais tinklais yra vienas dalykas, bet įdomu, kaip gyvai jis bus pasikeitęs. Vis tiek vienatvė, keliavimas... tai smalsu, kaip brolis psichologiškai atrodys po kelionės. Galbūt jam reikės laiko adaptuotis prie masinio buvimo žmonių apsuptyje“, – LRT televizijai pasakojo A.Valujavičiaus brolis.

Anūko finišą liudijo ir senelis Virgilijus Kazlauskas, įdėmiai sekęs jo kelionę, o orų prognozes tikrinęs kasdien po dešimt kartų.

„Turiu žemėlapį ant sienos ir kiekvieną dieną žymiu, kur jis būna, koks vėjas, koks greitis, – sakė jis ir pridūrė, kad nerimas sumažėjo tik Aurimo kelionei einant į pabaigą. – Atlante visko buvę yra, taip kad čia negali žaisti su vandenynu. Čia jau rimti reikalai.“

Lietuvis šia kelione bandė pagerinti ir pasaulio rekordą, tikėdamasis Šiaurės Amerikos žemyną pasiekti per 110 dienų, tačiau jam sutrukdė vėjas, todėl kelionė truko ilgiau.

„Trūko vėjo, nes viduryje Atlanto dvi savaites turėjau labai silpną vėją, palankų, bet silpną. Arba buvo kelios dienos, kurios buvo prieš vėją. Tiesiog aš dvi savaites kasdien nuirkluodavau po 20–30 jūrmylių, kai man reikėdavo po 50–55. Tai ir buvo pagrindinis faktorius. Gamta pakišo koją, Atlantas neleido man išsiveržti“, – prieš savaitę pasakojo lietuvis.

Anksčiau 15min A.Valujavičiaus teiravosi, kokius tris dalykus jis pirmiausia ketina padaryti išlipęs į krantą.

Tada keliautojas atsakė štai taip: „Turbūt pavalgysiu kažkokio šviežio maisto, paskui apsikirpsiu (mąsto)... Žinoma, aplankysiu lietuvių bendruomenę Majamyje. Darausi visų darbų sąrašą. Tas sąrašas jau gana ilgas, bet jis prasideda nuo smulkmenų, pavyzdžiui, kaip pasidaryti dokumentinę nuotrauką iki kitų projektų. Tai, sakyčiau, pirmieji dalykai – pavalgyti, apsikirpti ir pasiekti namus“.