A.Valujavičius atskleidė, kaip į pasiryžimą perplaukti Atlantą reagavo jo šeima: „Buvo ašarų“
Žmonės vis dažniau kalba apie savo galimybių ribas ir nori jas patikrinti, tačiau kiekvienas turi iškėlęs skirtingą kartelę. Keliautojas, o neseniai ir daugelio lietuvių širdyse herojumi tapęs Aurimas Valujavičius po keturių mėnesių, praleistų Atlanto vandenyne plaukiant irkline valtimi, dar kartą suprato, jog tas ribas galime plėsti.
Kelionės metu Aurimas stojo akistaton ne tik su milžinišku fiziniu krūviu, gamtos stichijomis, bet ir turėjo galimybę patikrinti savo protą, kuris buvo stipresnis už Atlanto vandenyne praleistas dienas ir naktis, nesibaigiančius horizontus ir vienatvę.
Laidoje „Bus visko“ Aurimas prabilo apie svarbų faktorių, leidusį šią kelionę įgyvendinti sėkmingai, rašoma LNK pranešime spaudai.
„Esu matęs, kaip kiti verkia, meldžiasi, nori greičiau grįžti namo. Man nieko panašaus nebuvo. Tai buvo mano svajonė, o kai įgyvendini svajonę, tu ja mėgaujiesi. Nes jeigu nesimėgausi, irkluoti kiekvieną dieną ir daryti tą pati procesą bus tikrai sunku“, – kalbėjo Aurimas.
Laidos metu jaunas vyras prabilo ir apie šeimos reakciją, kuomet pranešė apie sprendimą plaukti per Atlantą. „Pasakiau praeitais metais, birželio viduryje. Porą savaičių prieš paskelbiant žinią viešai. Pasakiau kaip faktą. Visada taip darau, kai didžioji dalis kelionių jau būna suplanuota. Sumišo, buvo ašarų, nesuprato, apie ką čia kalbu. Daug nešnekėjo. Labiau susigraudinimas buvo“.
Dažnai po tokių kelionių žmonės grįžta pasikeitę, labiau ima vertinti turimą komfortą. Aurimui nutiko kiek kitaip. Po šios kelionės jis dar kartą suprato, kiek nedaug žmogui reikia. „Ar namuose turiu maisto, ar Atlante, čia lova, ar ten lova. Keliaudamas nesureikšminu. Bet kai tiek prakeliauji, grįžti ir pamatai, kaip viskas perpildyta. Prekybos centrai pilni, visa rinka perpildyta. Visi su savo problemom. Nors nėra tų problemų. Atrodo, iš paprasto pasaulio atkeliavai į komplikuotą pasaulį“, – pasakojo Aurimas.
Jaunas vyras nevartoja alkoholio, tačiau savo gyvenimo būdo nevadina sveikuolišku. „Bet kas, kas yra link profesionalumo, nėra sveika. Aš gyvenime žiūriu taip, kad kūnas yra kaip įrankis, kaip plaktukas. Jei plaktukas pragulėjo stalčiuje, jis nebuvo panaudotas. Jei tu numirei sveikas, jei nugyvenai be traumų, be randų, tada gyvenimas buvo neįdomus, o jei su lūžiais ir traumom, vadinasi, turėjai gerą gyvenimą su daug emocijų. Manau, kad gyvenimas yra emocija, ji turi būti ir teigiama, ir neigiama“.
Fotogalerijos:
+8
+7