A.Vasiljevas: „Vestuvinių suknelių mada vis labiau orientuojasi į Artimuosius Rytus“
Mados istorikas, meno kritikas, kolekcininkas Aleksandras Vasiljevas įspūdingoje savo kolekcijoje turi ne vieną vestuvinę suknelę, kurias su malonumu eksponuoja savo vardo fondo rengiamose parodose. Pamažu artėjant naujam vestuvių sezonui ir specialiam renginiui, kuriame nuotakoms kuriantys Baltijos šalių dizaineriai pristatys savo kolekcijas, meno istorikas pasakojo apie vestuvinių apdarų mados tendencijas ir Baltijos šalių dizainerių poziciją mados pasaulyje.
– Koks būtų jūsų patarimas – kaip vestuvinių suknelių kūrėjui iš Baltijos šalių išgarsėti visame pasaulyje?
– Sekite Juozo Statkevičiaus pavyzdžiu: keliaukite po pasaulį, pristatykite savo kūrybą, bandykite... Beje, pirmiausia susikurkite „Instagram“ paskyrą. Šiais laikais tai svarbiausia. Kiekvieną dieną sekite mados naujienas. Ar skelbiate naujienas? Jei ne, darykite tai. Aš turiu instagramą (juokiasi). Baltijos šalių dizaineriams internetas yra pagrindinė galimybė išgarsėti šiuolaikiniame pasaulyje. Naujienas skelbkite dviem kalbomis – gimtąja ir anglų – kitaip pasaulyje jų niekas neskaitys.
– Kaip manote, ar Baltijos šalių vestuvinių suknelių mada yra kuo nors išskirtinė?
Baltijos šalių dizaineriai tikri elegancijos kūrėjai. Tai, ką jie kuria, priimtina ne visiems, tačiau mada ir neturi visiems įtikti.
– Baltijos šalių mada orientuota į vienspalvių suknelių madą, dizaineriai renkasi vos keletą spalvų. Galbūt taip yra dėl šių šalių gamtos – čia vyrauja natūralios gamtos spalvos: akmens, vandens, smėlio... Jos dažnai naudojamos ir tai labai elegantiška. Baltijos šalių dizaineriai tikri elegancijos kūrėjai. Tai, ką jie kuria, priimtina ne visiems, tačiau mada ir neturi visiems įtikti. Tai, ką kuria kinas, netinka ispanui. Kubos mada netinka Turkijai... Kiek žinau, visame pasaulyje nėra nė vienos žinomos nuotakos, kuri būtų vilkėjusi žymaus Baltijos šalių dizainerio sukurtą suknelę.
– Papasakokite baltos vestuvinės suknelės istoriją
– Balta vestuvinės suknelės spalva ėmė vyrauti ne taip seniai, vos prieš 200 metų. Iki to laiko nebuvo vienos spalvos, skirtos vestuvinei suknelei. Bet kuri puošni suknelė galėjo tapti vestuvine suknele. Kilmingos moterys, turinčios galimybių ir pinigų brangiai vestuvinei suknelei, XVI–XVIII a. mieliau rinkosi suknelę, kurią būtų galima dėvėti ne vieną vienintelį, o keletą kartų. Ta suknelė galėjo turėjo būti bet kokia – balta, žalia, auksinė, mėlyna, rožinė... Tačiau XIX a. pradžioje, kai Napoleonas Bonapartas atėjo į valdžią, jo jaunesnioji sesuo Karolina ištekėjo už Prancūzijos maršalo, Neapolio kunigaikščio Joachimo Miurato. Karolina buvo pirmoji žinoma moteris, per vestuves vilkėjusi baltą suknelę, taigi nuo jos ir prasidėjo tradicija, besitęsianti jau 200 metų. Dabar baltą mes laikome vestuvių suknelės spalva. Mūsų laikais moterys besirinkdamos suknelę tai vienintelei progai – vestuvėms – beveik neturi kitų spalvos idėjų.
– Kokia vestuvinė suknelė ir nuotakos aksesuarai jums padarė pirmąjį stiprų įspūdį?
– Jei atkreiptumėte dėmesį į vestuvių kostiumą Indijoje, Kinijoje, senovės Egipte, pastebėtumėte, kad pagrindinis akcentas buvo galvos puošmena... Vainikas – pagrindinis aksesuaras. Iki pat šių dienų nuotakos galvą puošia baltomis ar kitokiomis gėlėmis. Senovėje tai buvo aukso lapų imitacijos, deimantai, įvairiai puošti galvos aksesuarai. Dar vienas svarbus akcentas – ilgas veliumas. Tai senovės žydų tradicija, prigijusi visame pasaulyje.
– Ar galite ką nors papasakoti apie vestuvinių suknelių mados šou – kokie jie buvo, kada buvo surengtas pirmasis?
– Pirmas tokio pobūdžio renginys įvyko XX a. pradžioje Paryžiuje. Jį organizavo žinomas prancūzų dizaineris Paulis Poiretas, kuris savo namų sode Paryžiuje surengė vestuvinių suknelių demonstraciją. Žinoma, visi dizaineriai stengdavosi patenkinti publiką rengdami madų šou, tačiau iki P.Poireto vestuvinės suknelės buvo labai retai viešai pristatomos. O dabar dizainerių madų šou pabaigoje visame pasaulyje visada demonstruojama viena vestuvinė suknelė.
– Kam skiriamas pagrindinis dėmesys kuriant 2017 metų nuotakų stilių? Kokios pasaulinės tendencijos?
– Kalbant apie vestuvines sukneles, mada vis labiau orientuojasi į Artimuosius Rytus ir musulmonų mados tendencijos daro vis daugiau įtakos. Kadangi daug Artimųjų Rytų gyventojų atsikėlė į Europą ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Didžiojoje Britanijoje daugėja musulmonų, jie diktuoja taisykles. Jiems vestuvės labai svarbios – į tradicinę šventę čia susirenka 200 žmonių, jie dainuoja, šoka, nuotaka keičia sukneles, kartais tai daro tris kartus per vieną dieną. Beje, jų drabužiai gana uždari, tai ima ryškėti ir vestuvinių suknelių madoje.
– Koks nuotakos stilius jums pačiam patinka? Gal įvardintumėte istorinę asmenybę, filmo heroję ar realią moterį?
– Sunku pasakyti... Jei kalbėtume apie filmo heroję, man patiko nuotakos suknelė filme „Kaip ištekėti už milijonieriaus“ („How to Marry a Millionaire“, 1953 m.), kurią vaidino Marilyn Monroe.
2017 m. sausio 18 d. Vilniuje, „Kempinski Hotel Cathedral Square“ viešbutyje, susitiks Baltijos šalių dizaineriai, kuriantys nuotakoms. „L`Oréal Professionnel Baltic Bridal Fashion Show“ renginys įvyks pirmą kartą ne tik Lietuvos istorijoje, tačiau ir Baltijos šalių regione. Daugiau nei 150 kviestinių svečių bus pristatytos naujausios Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos ir dar vieno užsienio dizainerio, kuris kol kas įvardijamas kaip kviestinis svečias, suknelių kolekcijos, skirtos 2017 metų nuotakoms. Svečiai turės progą pamatyti kitą sezoną madingiausias vestuvines šukuosenas, sukurtas „L`Oréal Professionnel“ profesionalų iš visų Baltijos šalių, „Carolina make up studio“ kurtą makiažą, tendencijas atspindinčias Antano Mažono kurtas puokštes nuotakoms.