Simona Jakubėnaitė – Ačiū, tėti, kad nemokei brautis per gyvenimą alkūnėmis

Jiedu daug kuo panašūs. Abu nesibaido vienatvės, yra gana kuklūs, vertina sveiką gyvenimo būdą ir myli gamtą, todėl fotosesija ežere tarp miškų jiems pasirodo puikus sumanymas. Abu dievina muziką ir gali kalbėti apie ją valandų valandas – be puikybės, be didžiavimosi savo pasiekimais, tik su taikiu liūdesiu, kad gal ne viskas susiklostė taip, kaip norėjosi. Panevėžyje ir Vilniuje abu turi krūvą vaikų – mažų ir suaugusių, kurie juos myli ir vadina mokytojais. Gendrius Jakubėnas prieš kelis dešimtmečius įsteigė modernaus dainavimo studiją, išugdė daug dainininkų, o jo širdžiai brangiausia mokinė – dukra Simona – apkeliavusi pasaulį grįžo namo į Panevėžį, prisijungė prie tėčio veiklos, tapo vokalo mokytoja, dabar – ir studijos vadove. Nėra ko stebėtis, kad ir televizijos projekte „Lietuvos balsas“ dalyvavo abu: Gendrius atstovavo senjorų būriui, o žiūrovus puikiu balsu pavergusi Simona nužingsniavo iki pat superfinalo. Antroji vieta, anot jos, yra būtent tai, ko tikėjosi. „Žinoma, pergalė būtų buvusi maloni, – pripažįsta abu. – Bet jei Visata taip norėjo – kas mes tokie, kad jai prieštarautume?..“