Adelė Karaliūnaitė – apie skausmą dėl sudegusio žolelių cecho ir apmaudų sutapimą prieš nelaimę

„Žadėjau pamažu palikti šį verslą ir nerti į kitas svajones, nes jų tikrai yra… Bet gražiai visko pabaigti, deja, nepavyko“, – portalui Žmonės.lt neslėpdama apmaudo sakė A.Karaliūnaitė.

Sausio 28-ąją Pasvalio rajone, Joniškėlio kaime, įsikūrusiame žolininkės A.Karaliūnaitės ceche saugotos žolelės ir produktai paskendo liepsnose. Praėjus keletui dienų portalui Žmonės.lt A.Karaliūnaitė atskleidė, kad ugniagesiai nustatė, jog gaisras kilo dėl netvarkingo kamino.

„Jis buvo neseniai valytas, tai galbūt kažkur atsirado plyšiukas ir ugnis išplito… Dar patikslins ugniagesiai“, – sakė ji.

A.Karaliūnaitė neslėpė, kad iš pradžių buvo svarstoma ir padegimo versija, tačiau ši neilgai trukus atmesta.

„Buvo tirta ir dėl padegimo, tačiau peržiūrėjome signalizacijos blokus ir paaiškėjo, kad pirmiau suveikė gaisrinė signalizacija, o ne apsaugos“, – su portalu Žmonės.lt dalijosi A.Karaliūnaitė.

Gaisras suniokojo ilgus metus puoselėtą A.Karaliūnaitės verslą – įgriuvo gamybinio pastato stogas, sudegė visos patalpos, atsargos ir jos brangiausias turtas – žolelės. Tiesa, kol kas tikslių piniginių nuostolių Adelė įvardinti negali.

„Nuostoliai labai dideli. Liko tik pusės pastato sienos, o viskas, kas buvo viduje, sudegė. Sudegė visi darbo įrankiai, dalis kompiuterių, spausdintuvų, pakavimo indų... Liko tik dalis šaldiklių ir elektroninės parduotuvės sandėlis… Man ypatingai gaila žolelių… Tiek darbo buvo sudėta, labai skaudu“, – kalbėdama su Žmonės.lt atsidūsta ji.

Kad surinktų tokį kiekį žolelių atsargų, A.Karaliūnaitei prireikė net trejų metų. „O ir surinkti jas ne taip paprasta. Reikia žinoti, ką ir kokiu metu rinkti, – tarstelėjo pašnekovė. – Tikrai tiksliai įvardinti, kokie yra piniginiai nuostoliai, labai sudėtinga. Kai kurios žolelės galioja tik metus, tai jų tenka pririnkti daug, nes neaišku, kiek produkcijos parduosi. Vienais metais būna vienaip, kitais – kitaip, kartais tenka jas ir nurašyti.“

A.Karaliūnaitė neslėpė liūdesio dėl apmaudaus sutapimo. Pasak žolininkės, prieš pat gaisrą jie vykdė inventorizaciją ir lyg tyčia žoleles nunešė į tą patalpą, kurioje kilo gaisras.

„Prieš pat gaisrą, sausio 27-ąją, visas nereikalingas žoleles atrūšiavome, o tai, ko prireiks pardavimui, supakavome ir nunešėme į viršų. Būtent ten, kur jos ir sudegė... Anksčiau būdavo, kad palikdavome supakuotas žoleles apačioje. Jei tik būtume ten ir  palikę...“ – Žmonės.lt sakė ji.

Dabar A.Karaliūnaitės laukia sudėtingas išbandymas – atkurti 20-metį puoselėtas patalpas. Tiesa, pastatas, kuriame įsikūręs žolelių cechas, įtrauktas į kultūros paveldo sąrašą, tad atstatyti sudegusį pastatą nebus lengva.

„Liūdna ir dėl to, kad dabar tokių patalpų, kur galėčiau vykdyti produktų gamybą, neturiu. Reikia atitikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus, o šio pastato be kultūros paveldo specialistų negalėsiu pradėti atstatinėti, – portalui Žmonės.lt sako A.Karaliūnaitė – O ir šiose patalpose turėjome geros gamybos praktikos sertifikatą, su vaikais jau kalbėjome, kad galėtume pereiti į kitą lygmenį, pradėti gaminti maisto papildus… Dabar vėl viskas iš naujo.“

Paskutiniais mėnesiais gyvenau visiškame džiugesyje, rytais net šokau, nes įrenginėju skarelių muziejų.

Paklausus, ar po tokios nelaimės nesvarstė nutraukti veiklą, A.Karaliūnaitė neslėpė – minčių atsitraukti nuo daugiau nei 20-metį vykdytos žolininkystės buvo dar iki tol. Vis dėlto, rodos, pats Dievas siuntė ženklą šios veiklos nenutraukti.

„Jau pernai pradėjau rinkti šiek tiek mažiau augalų, nes suprantu, kad negaliu tuo verstis iki 100-ojo gimtadienio. Norisi įgyvendinti ir kitas savo svajones. Bet štai kaip viskas įvyko... Man šis darbas jau kurį laiką buvo tas, kuris leidžia įgyvendinti kitus norus. Paskutiniais mėnesiais aš gyvenau visiškame komforte ir džiugesyje, rytais net šokau, nes įrenginėju skarelių muziejų. Skareles kaupiu visą gyvenimą, esu surengusi ne vieną parodą. Norėjau imtis būtent to, tačiau gražiai ir ramiai išeiti iš verslo nepavyko“, – kalbėdama su Žmonės.lt apmaudo neslėpė ji.

„Kadangi esu žodžio ir pareigos žmogus, dabar turiu viską atkurti. Žmonės kreipiasi, nori įsigyti produktus, o ir padėti... Tokio geraširdiškumo nesitikėjome. Mane tas žmonių gerumas įpareigoja, tad tikiuosi, kad atsilaikysiu. Kažką sugalvosime“, – pridūrė A.Karaliūnaitė.

Prisidėti prie A.Karaliūnaitės verslo atstatymo galite pervesdami paramą į asmeninę banko sąskaitą:

Adelė Karaliūnaitė

LT174010042502238751 (paskirtyje prašoma nurodyti „parama“).