Adriana, prisipažinsi, kiek per vestuves buvo šokta?
Adriana: Visą laiką šokau. Tiesą pasakius, net nepamenu, kada pastarąjį kartą esu tiek šokusi, gal tik vaikystėje, kai buvau visai mažiukė – mama įjungdavo kokį nors koncertą ir aš nesustodama šokdavau ir dainuodavau (šypsosi).
Gal viduje ir jaučiau liūdesį, kad per tuos šokius nespėjau visų draugų apkabinti, ne su visais spėjau pasikalbėti. Iš kitos pusės, mes ir darėme šventę, kurioje ne kalbėti susirinkome, o švęsti. Be to, aš žinau, ką reiškia atlikėjams nuo scenos matyti iš širdies šėlstančią publiką, todėl ta ugnelė manyje visą vakarą nė kiek neprigeso ir džiaugiausi matydama švenčiančius visus svečius.
Kas nuo scenos tą ugnį kurstė?
Donatas: „Žemaitukai“ ir Džordana – tai buvo suplanuota, tačiau sulaukėme ir staigmenos. Vėliau išsiaiškinome, kad kažkada juokais esu prašęs užsakyti, tai ir gavome...
.