Adut Akech – Pierpaolo Piccioli mūza, augusi pabėgėlių stovykloje

Į 2019 metų Britų mados tarybos apdovanojimus pretendavo keturios juodaodės mados divos ir vienintelė baltoji Kaia Gerber, tačiau ji, pasak mados kritikų, neturėjo jokių šansų. O kai vokiečių „Elle“ pavadino straipsnį apie Adut ir kitų juodaodžių modelių sėkmę „Black Is Back“ („Juoda grįžta“) ir dar supainiojo nuotraukų užrašus, Naomi Campbell ryžtingai pareiškė, kad spalvotosios manekenės – ne mados tendencija. „Mes atėjome, kad liktume“, – rėžė ji instagramo žinutėje.

Ne paslaptis, kad juodaodžius, ir ne tik modelius, painioja net mados žurnalai. Tokią apmaudžią klaidą yra patyrusi ir pati Akech – australų žurnalo „Who“ interviu su ja buvo iliustruotas kitos moters nuotraukomis. Modelį užgavo ir supykdė toks aplaidumas, nes buvo suprastas kaip didelis nepagarbos ženklas ir jai, ir visai jos rasei: esą baltiesiems visos juodaodės Afrikos merginos atrodo vienodai.

Penkiuose „Vogue“ numeriuose, kurių viršelius pernai papuošė Akech atvaizdas, klaidų nebuvo. Ir, reikia tikėtis, mados pasaulis ilgainiui išmoks tarti sudėtingą merginos vardą – kaip kadaise išmoko vadinti rusų aristokrates, pabėgusias nuo bolševikų ir mėginusias įsitvirtinti Paryžiuje. Lyginimas taiklus, nes Akech – pabėgėlė iš Sudano, radusi prieglobstį Australijoje ir tapusi vienu iš modelių, kurių šiandien reikia visiems.

Prieš dvejus metus, vos baigusi vidurinę, septyniolikmetė Akech skrido iš Australijos į Paryžių pasirodyti „Saint Laurent“ šou – išėjo ant podiumo paskutinė, garbingiausioje pozicijoje. Praėjo dešimt metų nuo tos dienos, kai Akech su mama ir keturiais broliais bei seserimis paliko pabėgėlių stovyklą Kenijoje ir patraukė į Adelaidę, pasirengusią priimti nelaimėlius. Visas jų turtas tebuvo vos keli drabužiai – anaiptol ne garsių firmų.

Adut sakosi neprisimenanti karo baisumų Sudane (išties gimė pakeliui iš Sudano į Keniją) ar pabėgėlių stovyklos, kurioje gyveno iki penkerių. Užtat įstrigo faktas, kad vieniša jos mama Kenijoje neišgalėjo sumokėti už mokslus. Kartais, nuėjusi pavalgyti į pusseserės mokyklą, stovėdavo prie vartų ir žiūrėdavo į aikštelėje žaidžiančius vaikus – svajodavo būti tarp jų. Galimybė mokytis labiausiai viliojo ir tolimoje Australijoje.

Kitame žemyne daug kas atrodė kitaip – net tiek baltųjų gatvėse nebuvo mačiusi. Šeima greitai pritapo bendruomenėje, nors mokykloje keli vaikai šaipėsi, kad mergaitė nemokanti angliškai – kalbėjo tik suahilių ir dinkų kalbomis. Bet Adut tvirtina, jog tam ir mokėsi, kad išmoktų. Ir labai stengėsi, nes norėjo kuo greičiau pritapti ir pereiti į įprastą mokyklą. Ten kliuvo jos ūgis ir tarpdantis, bet šiandien mergina įsitikinusi, kad tai – jos išskirtinumas.

Mokytojai neištarė naujosios mokinės vardo ir praminė ją Mary, bet siekdama karjeros mados srityje ji susigrąžino mamos duotąjį. Būdama trylikos keturiolikos keliskart atsisakė modelių agentūrų pasiūlymų – buvo per anksti – ir tik sulaukusi šešiolikos pasirašė sutartį su garsiąja Australijos „Chadwick Models“, kuriai priklausė ir gražuolė jos mama. Pasirodė Melburno mados savaitėje, o skaitmenines nuotraukas iš šio renginio išsiuntė tiesiai į „Saint Laurent“ atranką. Mados namų kūrybos vadovas Anthony Vaccarello nedvejodamas išsirinko naują veidą Paryžiaus mados savaitei.

Paryžiuje ji pasirašė sutartį su „Elite Model Managements“. Ir, kaip skaičiavo mados apžvalgininkai, per pirmą mėnesį pasirodė šešiolikoje garsiausių mados namų šou – nuo „Valentino“ iki „Prada“. Adut – geidžiama reklamų herojė (pastarųjų metų „Zara“ reklama – jos ir fotografo Steveno Meiselio darbas), 2018-ųjų „Pirelli“ kalendoriaus žvaigždė, jos veidas kartu su kitomis įtakingiausiomis nūdienos moterimis puošė Sasekso hercogienės redaguoto britų „Vogue“ viršelį.

Pati Akech prisipažįsta, kad viskas nutiko taip greitai, jog net nespėjo susivokti. „Tikiu svajonėmis ir manau, kad jei norite ką nors nuveikti, turite stengtis. Aš – puikus to pavyzdys. Buvau atsidavusi, pasiaukojanti, ryžtinga ir stengiausi kiek įmanydama, kad įgyvendinčiau savo svajones. Vienas didžiausių atlygių, kokį kada esu gavusi, – žmonių prisipažinimas, kad esu jiems pavyzdys, skatinantis labiau pasitikėti savimi.“

Žurnalą „Žmonės“ galite prenumeruoti ČIA.