Agnė Kuzmickaitė: „Kūryboje, kaip ir gyvenime, vengiu nereikalingo plepumo“
Viena žymiausių ir produktyviausių Lietuvos dizainerių Agnė Kuzmickaitė pristatė bendrą kolekciją su kitu drabužių kūrėju ir gamintoju – kelioms kartoms puikiai pažįstamu „Utenos trikotažu“. Tai pirmas kartas, kai ilgametes tradicijas puoselėjantis drabužių ženklas UTENOS savo asortimentą papildo žymaus dizainerio kūryba.
Agne, esate aktyvi kūrėja – intensyviai ruošiate ne tik asmenines kolekcijas, bet dirbate ir su įvairiais bendros kūrybos projektais. Kas paskatino imtis dar vieno?
Bendros kolekcijos kartu su kitais stipriais prekių ženklais man nėra naujiena, tačiau su drabužių įmonėmis iki šiol nebuvau susidūrusi – man tai pirmas kartas. Iki šiol bendradarbiavimo projektuose mano drugelis nutūpdavo ant tokių gaminių, kurie nėra tiesiogiai susiję su mada. Kai sulaukiau „Utenos trikotažo“ pasiūlymo, iškart sutikau. Pirmiausia todėl, kad šis projektas tiesiogiai susijęs su mano kūrybos sritimi, be to, trikotažas yra artimas mano stiliui, pati nemažai su juo dirbu. Galiausiai, ši kolekcija yra prieinama ir tiems, kurie paprastai neleidžia sau įsigyti dizainerio kurtų drabužių – tai mane taip pat labai motyvuoja.
Nenuostabu, kad esate paklausi kūrėja – jūsų drugelis yra bene labiausiai atpažįstamas skiriamasis ženklas iš visų Lietuvos kūrėjų. Ar to siekėte sąmoningai?
Reikėjo drąsos pasirinkti vieną elementą, kuris lydėtų visą mano kūrybą, bet taip – sprendimas buvo sąmoningas. Žvelgiant į pasaulinio lygio mados dizainerius, tai yra labai įprasta, juk visi jie turi labai ryškius ir puikiai atpažįstamus ženklus. Tiesa, mano atveju drugelis veikia ne tik kaip ženklo dalis, bet ir kaip tiesiog graži detalė – dar nesu sutikusi žmogaus, kuriam nepatiktų drugeliai. Esu bandžiusi ir kitas formas, tačiau nieko geresnio už drugelį nesu atradusi.
Kokių dar elementų be drugelių galima rasti jūsų kūryboje?
Drugeliai vienaip ar kitaip žymi visus mano kurtus drabužius. Tačiau ne tik jais puošiu savo kolekcijas. Šioje kolekcijoje yra ir vienspalvių, ir drugelių, leopardo bei rožių raštais margintų modelių. Pastarieji nėra dominuojantys mano kūryboje, tačiau visada stengiuosi pateikti ką nors netikėto, nustebinti.
Kai aplink visko tiek daug, labai sunku sukurti ką nors originalaus. Kaip jums pavyksta išlaikyti savo originalumą?
Kūryboje vengiu to, ką vadinu nereikalingu plepumu – sudėtingų konstrukcijų, neargumentuotų detalių. Kartais dizaineriui to norisi – kad drabužis atrodytų kitaip. Mano nuomone, specialiai to daryti visai nereikia. Meistrystė yra gebėjimas pasiekti efektą minimaliomis priemonėmis.
Kolekcijoje dominuoja elegantiškos suknelės. Ar tai reiškia, kad Lietuvos moterys mėgsta puoštis?
Suknelė yra labai funkcionalus drabužis. Nusiperki vieną daiktą, o turi visą eilutę. Priderinus skirtingus aksesuarus, galima su tuo pačiu drabužiu kaskart atrodyti vis kitaip. O šioje kolekcijoje suknelės nebūtinai yra puošnios – viskas priklauso nuo to, kaip jos bus derinamos. Man pačiai labai patinka suknelė su elastiniu dirželiu, puoštu metaline drugelio sagtimi – ši suknelė tikrai papuoš.
Kolekcijoje yra keli deriniai moterims ir mergaitėms. Ar derančias sukneles mėgsta rinktis mamos su dukromis?
Džiaugiuosi vaikiškų suknelių atsiradimu, nes jų dažnai pageidauja ir mano klientės. Pasipuošti vienodomis suknelėmis su savo dukra – tikriausiai kiekvienos mamos svajonė, tik ne visada paprasta tokius derinius atrasti. Taip yra dėl sudėtingos vaikiškų drabužių gamybos specifikos. Jų ir dydžių skalė visai kitokia nei suaugusių, ir savikaina didesnė. Girdžiu dažnai stebintis: „Ak, vaikiški drabužėliai kainuoja kaip suaugusiųjų“. Taip ir yra! Juos pagaminti žymiai sunkiau, užtrunka ilgiau, reikalingas visai kitoks techninis pasirengimas.
„Utenos trikotažas“ sėkmingai veikia daugiau nei pusšimtį metų, nors su Lietuvos dizaineriais iki šiol neturėjo bendrų projektų. Kaip sekėsi kūrybinis procesas, ar iškart pavyko sutari dėl bendros vizijos?
„Utenos trikotažas“ yra labai modernus, visame pasaulyje garsėjantis tekstilės fabrikas, kuriuo galime didžiuotis. Man gerai pažįstami visi gamybiniai procesai, todėl darbas vyko sklandžiai. Nejaučiau jokių apribojimų, tik pasitikėjimą ir visišką laisvę. Džiaugiuosi tikrai gausia ir įvairia kolekcija, kurioje ne tik suknelės, bet ir apatiniai, miego bei laisvalaikio drabužiai. Pavyko įgyvendinti tokias idėjas, kurioms dėl tam tikrų gamybinių niuansų tikriausiai nesiryžčiau savarankiškai. Efektinga plačios gumos dekoracija, kuri puošia apatinių ir laisvalaikio drabužių liniją, yra viena iš jų.
Ar galite įvardinti kelis šios kolekcijos modelius, kurie pareikalavo daugiausiai pastangų ir kuriais labiausiai džiaugiatės?
Nenustebinsiu pasakydama, kad patinka visi modeliai – aš tiesiog džiaugiuosi bendru projektu, su kuriuo dirbome bene metus. Labai tikiuosi, kad pirkėjai įvertins. Išskirti galėčiau nebent siuvinėtas drugelio formos apykakles. Mano asmeninėje kolekcijoje tokios pat apykaklės siuvamos iš atlaso medžiagos, o šįkart tą pačią formą ir technologiją pritaikėme trikotažui. Kainos atžvilgiu pirkėjui tai žymiai patraukliau. Galima sakyti, kad tai yra vadovėlinis pavyzdys, kaip mada nuo podiumo atsiranda paprastų žmonių drabužinėse.
Pasauliniu mastu visi kalba apie būtinybę mažiau vartoti, apie sąmoningumą. Ar jaučiate pirkėjų įpročių pokyčius? Kaip manote, ar lietuviai pakankamai sąmoningi?
Esu už sąmoningą vartojimą. Mano kuriami drabužiai nesikerta su tvarumo idėjomis: jie universalūs, nelabai priklausantys nuo tendencijų. Manau, lietuviai yra pakankamai sąmoningi – savo pirkinius apmąsto, dar moka džiaugtis nauju gaminiu, drabužiu ar bet kokiu kitu įsigytu daiktu.
Išsirinkti savąjį modelį galima visose UTENOS parduotuvėse ir internetu www.utenostrikotazas.lt.