Agnės laiškas mamai. „Esi mano silpnumas ir mano jėga“
Mama kiekvieno žmogaus gyvenime vaidina bene svarbiausią vaidmenį, tačiau kiek dažnai mes jai dėkojame? Tikriausiai pernelyg retai. Būtent dėl to portalas Ji24.lt skelbia laiškų konkursą „Ačiū tau, Mama!“. Dar vienas laiškas brangiausiam žmogui...
Visus konkurse dalyvaujančius laiškus rasite ČIA.
Brangioji Mama,
ar bent kada susimąstei, kad mano gyvenimo nebūtų be Tavęs? Ar bent kada pagalvojai, kokia būtų mano šiandiena be Tavęs, kaip stipriai gali mylėti, ilgėtis širdis?..
Taip, nes tu myli mane... Be sąlygų, be išlygų. Tikiu, kad niekada nesigaili to, kad esu, kvėpuoju, gyvenu. Žinau, kad Tau sunku, kad pavargsti, kad ne visada turi, į ką atsiremti.
Dievas viską mato – jei kas nors priklausytų nuo manęs, sėsčiau į amžiną jausmų kalėjimą, kad bent maža dalimi žinočiau, jog būsi Tu laiminga.
Nieko niekada taip nevertinsiu, kaip Tavo meilės man, nes šitame išprotėjusiame pasaulyje tai vienintelis tikras dalykas.
Sako, mamos meilė nekintanti, tikra, bet niekas to niekada neklausė vaiko. O aš žinau, kad už tikrą Tavo laimę atiduočiau save, atiduočiau nedvejodama, nes lygiai taip, kaip ir tu, trokštu, jog būtum laiminga.
Jei aš klydau, o aš tikrai klydau, – atsiprašau. Jei skaudinsiu, atleisk, tiesiog atleisk...
Esi mano pasitikėjimas, mano stiprybė, mano lūžis, mano nuoskauda, mano ašaros, mano silpnumas ir mano jėga...
Niekas niekada nepakeis tavo vietos mano pasaulyje, mintyse, mano mažame gyvenime.
Jei aš klydau, o aš tikrai klydau, – atsiprašau. Jei skaudinsiu, atleisk, tiesiog atleisk...
Negaliu suprasti, išpažinti, patirti tokio jausmo, kokį jaučia mama. Ką Tau reiškė mūsų atsiradimas, ką Tu jautei, ką perėjai pati viena, ko atsisakei ir ką patyrei?
Aš nežinau, kokią kainą Tu sumokėjai už tai, kad būtume šiame gyvenime, bet viliuosi, jog vieną dieną Tu suprasi, kokia stipri mūsų meilė ir kiek dėkingumo mūsų širdyse. Noriu, kad suprastum, jog Tu ir tik Tu esi man brangesnė už viską. Labiausiai šiame pasaulyje man trūksta Tavęs: tikros, laimingos, nuoširdžios.
Juk iš Tavęs gavau pasitikėjimą, tikėjimą. Juk iš Tavęs kilo viltis, šypsena net ir tada, kai viskas aplink griuvo. Juk iš tavęs kilo viltis rytojui, net jei širdis buvo ne ten ir ne su tuo. Juk iš Tavęs. Tik Tavo dėka keičiau viską be baimės. Iš Tavęs kilo ta jėga, stiprybė, svajonės. Iš Tavęs...
Myliu Tave neapsakomai, myliu taip, kad net skauda! Esi mano, vienintelė, nepakartojama, esi MANO MAMA!
AČIŪ.
Visada Tavo – Agnė
Šis tekstas dalyvauja portalo Ji24.lt rengiamame konkurse „Ačiū tau, Mama!“.
Daugiau apie konkursą ir jo sąlygas rasite paspaudę ant šios nuorodos.
Konkurse gali dalyvauti merginos ir vaikinai, moterys ir vyrai, kurie norėtų viešai paskelbti savo laišką Mamai ir padėkoti jai už pirmąją šypseną, kuria ji sutiko jus atėjusį į pasaulį, nors tos akimirkos ir neprisimenate.
Už pirmą garsesnį žodį, kuris skatino susimąstyti ir pagalvoti. Už priekaištingą jos tylą, kai iškrėtėte eilinę kvailystę, o tik vėliau pastebėjote, kad mamai tai kainavo gilesnę raukšlę veide ar per anksti pabalusius plaukus... Išliekite savo jausmus brangiausiam žmogui ir laimėkite rėmėjų isteigtus grožio prizus.
