Mums susitikus vis pagalvoju, kad atrodai taip pat kaip prieš dešimt metų. Nesikeiti! Ar tai – ilgą laiką propaguojamos sveikos gyvensenos rezultatas?
Taip buvo ne visada. Dėl paveldėtų odos ligų – psoriazės ir seborėjinio dermatito – dar paauglystėje privalėjau atrasti būdus, kaip su tuo kovoti. Nors šios ligos kankina iki šiol, tinkamomis priemonėmis išmokau jas kontroliuoti. Sykį dirbdama modeliu Vokietijoje net buvau paprašyta išvykti namo: veidas buvo nusėtas šlapiuojančiomis žaizdomis, galvos oda labai pleiskanojo. Jau tada įtariau, kad tokią odos būklę provokuoja chemija maiste, nes namuose valgydavau ir gerdavau tą patį, ką ir daugelis to meto šeimų: nuo šaldytų žuvų pirštelių iki sintetinių vaisių sulčių.
Norėjau išbandyti ir kokybiškesnę kosmetiką, bet tada sau galėjau leisti tik jokio poveikio nesuteikiantį eilinį šampūną. Sveikatos problemas kurį laiką palikau savieigai, kol nepradėjau geriau uždirbti iš reklamos užsakymų: skirdavau pinigus geresniems veido ir kūno odos priežiūros produktams, ėmiau daugiau gilintis į savo organizmo veiklą, susipažinau su priešuždegimine mityba. Dar mokykloje su malonumu citavau biologijos vadovėlį, tačiau anuomet buvo madinga studijuoti vadybą – ją ir pasirinkau. Tik vėliau įstojau mokytis medicinos į Kauno ir Vilniaus kolegijas, paskui žinių sėmiausi ir Jungtinėje Karalystėje, o gyvendama už Atlanto atradau fitoterapiją. Tik dėl homeopatinės medicinos poveikio pritrūkau mokslinio pagrįstumo.
Kas privedė prie emocinės sveikatos problemų – minčių apie pasitraukimą iš gyvenimo?
Kiek save