Aidas Manikas ryte negalėjo pakilti iš lovos – atsidūrė ligoninėje: „Viskas likimo valioje“
Atlikėjui Aidui Manikui šventinis laikotarpis gerokai apkarto. Žinomas vyras prabudęs ryte netikėtai pajautė siaubingus skausmus ir negalėjo atsikelti iš lovos. Pabandęs nekreipti į tai didelio dėmesio žinomas atlikėjas galiausiai atsidūrė ligoninėje.
Apie tai jis prakalbo socialiniame tinkle „Facebook“. Pasirodo įtemptas grafikas, koncertai ir neatsargumas padarė žalą jo sveikatai.
„Kartais po įtemptų koncertų, malonių ir varginančių kelionių pasibaigia ir taip...
Tave kažkas sustabdo, viskas duota iš viršaus, galbūt kaip ženklas, kad laikas poilsiui, laikas sau, o to laiko iki šiol nebuvo.
Pagalvojau: mes visi lekiame, skubame, dirbame, stengiamės, pilni minčių, idėjų, troškimų – daugiau ir daugiau, kad tik daugiau... Taip, scena yra priklausomybė, juk iš jos penkiolika metų aktyviai valgau duoną, pragyvenu, myliu tai, ką darau.
Tačiau praėjusią savaitę kelionė į Uteną galėjo baigtis lovoje, ir žmonės būtų likę be mano solinio koncerto, nes prabudęs ryte negalėjau normaliai išlipti iš lovos, tiesiog surakino kažkas, sukaustė nugarą, o skausmas metėsi į koją. Galvoju: kas tai? Nors vieno koncerto metu jaučiau, kad per pūtė kaklą didžiulis skersvėjis, o vykdamas į namus mašinoje lyg jaučiau kažkokį vėją, pučiantį tiesiai į nugaros apačią. Juk kartais iš šiltos salės leki į mašiną, sušilęs, skubi į kitą pasirodymo vietą, ir rezultatai būna kokie būna. Tai kenkia sveikatai, bet ar pagalvoji, žmogus, apie pasekmes? Tačiau šis kartas mane privertė rimtai susimąstyti...
Pilna savaitė kaip niekada koncertų, ir dar keli solinės programos, reikia atlaikyti baimę, ką daryti, nesinori nuvilti žmonių, kurie laukia, bet tuo pačiu mintys apie tai, kaip tai bus, jei negaliu išlipti normaliai iš lovos. Skausmas didžiulis, kojos normaliai priminti negaliu... Naktis bemiegė, skausmas didelis.
Žinote, laimė kartais turėti gerus kaimynus, kuriems gali nakties vidury skambinti, jei reikia pagalbos. Viena iš jų – geroji kaimynė Irena.
Septintą ryto prikėliau žmogų, pasakiau, kad visą naktį kenčiu skausmus ir dar net iš lovos negaliu išlipti. Ji operatyviai atskubėjo su vaistais rankose ir buvau juokais tariant „paskiepytas“. Dėkui Dievui, iki pietų truputį atleido skausmus ir jau galėjau išvykti į Uteną ir atlaikyti koncertą, nors ir su ne kokia sveikata, nuotaika, bei skausmu ir visos nakties nemiga. Atlaikiau ir tikrai galiu pasakyti drąsiai: scena gydo... Joje atrodo primiršau viską, nors šokėja Dovilė du kartus vis už parankių sulaikė mano netiesius judesius. Grįždamas į namus jaučiau skausmus. Po to dar laukė kelių dienų vaistų kursas.
Ir štai vis tiek teko atsidurti stacionare ir pagulėti po šiomis gražiomis šlangutėmis, gražiai tariant, lašelinėmis, nes skausmas kartojosi. Išeidamas į stadioną, kur propaguoju greitą ėjimą, pajutau sunkų ėjimą su skausmu. Tada teko kreiptis į medikus. Buvo padaryti tyrimai, dėkoju savo puikiai šeimos daktarei Inai Žagarienei ir visoms Meliva klinikos personalo mergaitėms už rūpestį. O daktarė, kuri visada kaip angelas sargas pati paskambina ir paklausia apie sveikatą, gera, kada turiu tokius puikius žmones šalia.
Taigi priėmiau lašelines ir procedūras, jau geriau, stebėsime toliau... Kas bus, tikiuosi, praeis ir nereikės rimtesnių priemonių imtis gydymui.
Aš niekada nebūčiau pagalvojęs, kad per pūstas skersvėjas žmogus gali būti taip surakintas skausmų, kad galiausiai ryte negali išlipti iš lovos, o naktį nerandi vietos lovoje, pozicijos kaip atsigulti, nes visą naktį teko kentėti skausmus, nemigą. Žinote, mielieji, ką noriu pasakyti, dar ir dar supratau, kad tik sveikata yra brangiausias turtas pasaulyje. Nebus sveikatos – nereikės nieko: nei pinigų, nei koncertų, nieko visiškai. Tokiose akimirkomis, apimtas skausmo, tu galvoji apie viską.
Man ši situacija buvo apmąstymas, daryti viską lėčiau, atsargiau, saugiau, nes visada visur tik lekiu: koncertai, skambučiai, kelionės, o savęs kartais nematai, žmogus.
Gydausi, viskas likimo valioje.
Noriu visiems padėkoti, kurie visada palaiko, myli, gerbia, ir tokių yra nuoširdžiai. Mane įkvepia gerų žmonių žodžiai, apsikabinimai, žinutės, laiškai – eiti toliau, nesustoti, būti... Tiesiog būti ten, kur dar noriu būti. Kaip bus? Pamatysime.
Visiems sveikatos, vilties, gerumo, kurio labai reikia, supratimo, pasitikėjimo vieni kitais. Juk artėja pačios gražiausios šventės metuose – gerumo šventės, mano pati mylimiausia, jaukiausia šventė – Kalėdos.
Švęskime gyvenimą... jis žemėje tik vienas, kito nebus. Būkime visi laimingi.
Apkabinu stipriai“, – rašė A.Manikas.
A.Maniko įrašas feisbuke: