Airinė Palšytė Tokijuje liko be finalo: „Ne už gražias akis apskritai čia patekome“
„Labai džiaugiuosi savo komandos darbu, kurios pastangomis galiu čia būti ir startuoti. Nes klausimų buvo daugiau nei atsakymų, todėl stengiuosi žiūrėti iš pozityvios pusės: aš čia buvau, man pavyko šokti pilnai įsibėgėjus, nors dėl to dar prieš porą savaičių labai abejojau“, – po šuolio į aukštį atrankos varžybų sakė jau trečiose olimpinėse žaidynėse startavusi Airinė Palšytė.
Tokijo olimpiniame stadione lietuvė iškart peršoko 182 cm aukštį, tačiau įveikti 186 cm jau prireikė trijų bandymų. O siekiant peršokti 190 cm, visi trys A.Palšytės šuoliai buvo nesėkmingi. Ji A grupėje pasidalijo 15-16 vietomis su lygiai taip pat atrankoje šokinėjusia kazache Kristina Ovčinikova.
Kvalifikacinis finalo normatyvas buvo 195 cm. Jį įvykdė ir į finalą pateko net 14 iš 31 varžybose dalyvavusios sportininkės.
Tradiciškai po šuolių A.Palšytė kažką pasižymėdavo savo užrašų knygelėje. „Joje žymiuosi pastabas, nes kiekvienas šuolis, kiekviena klaida yra pamoka ateičiai. Stengiuosi ieškoti teigiamų aspektų, žiūriu į priekį. Šįkart užsirašiau esminius elementus, kad tai nebuvo beviltiški šuoliai. Bandymai buvo neblogi. Aišku, būnant normalios sportinės formos, tai ne tas aukštis, apie kurį mes dabar kalbėtume. Bet rezultatai yra tokie, kokie yra.
Gal tiesiog pasidžiaukime, kad mūsų yra pakankamai maža komanda, bet esame ryškūs. O varžybų lygis yra toks, kad kone kiekvieną dieną krenta po pasaulio rekordą. Mes, būdami tarp tokių atletų, puikiai jaučiamės. Juk ir mes ne už gražias akis čia patekome, esame nusipelnę. Ir kiekvienas džiaugiamės, kad čia pavyksta startuoti. Vieniems geriau, kitiems gal kiek sunkiau. Dabar reikia pasidaryti gerą analizę visų šuolių, apsižiūrėti, kaip ką darome toliau, nes man sezonas jau baigtas“, – paaiškino šuolininkė.
A.Palšytei praėjusių metų rudenį buvo atlikta atsispiriamosios kojos čiurnos operacija.
„Sausį dar net nebuvau sektoriuje. Per pusę metų mano komanda padarė tokį darbą, apie kurį net elitinės pasaulio medikų komandos galėtų pasvajoti. Aš atsistatinėjau greičiau, nei bet kuris kitas sportininkas. Ta koja šiandien jaučiasi gerai, bet negalvojau, kad gali išlįsti kitų dalykų dėl labai intensyvios olimpinės atrankos sistemos. Ta reitingų sistema suteikia galimybę sportininkams, neturintiems labai aukšto rezultato tuo metu, kvalifikuotis. Bet nuolatinis važinėjimas iš varžybų į varžybas be atsistatymo ir turint dar šiokių tokių problemų yra sudėtingas“, – atskleidė olimpietė.
Paklausta, ką galvojo prieš trečią bandymą įveikti 190 cm aukštį, lengvaatletė šyptelėjo: „Metimų, šuolio į tolį, trišuolio rungtyse gali vienu šuoliu pasiekti rezultatą, kuris gali būti geriausias. Šuoliuose į aukštį ir su kartimi mes kiekvienam šuoliui turime po tris bandymus. Kai kurie svarsto, kad ką jau čia vienas tik beliko. O aš kaip tik galvoju – turiu dar vieną bandymą. Kol jį turiu, ar nepralaimėjau. Žinoma, dirbame ir su psichologais. Turiu sugebėti pamiršti ankstesnius bandymus ir tarsi atsiversti naują lapą. Man tas trečias bandymas yra tik dar viena galimybė įrodyti, kad tas aukštis nėra lubos. Dabar reikia ir jį pamiršti ir visą dėmesį sutelkti į Paryžiaus žaidynes, nes iki jų jau beliko trys metai. Manau, ten bus geriau.“
+33