Aistė Diržiūtė: „Knyga atveria pasaulį fantazijai, o kinas – tiesiog įtraukia“

Jame atrinktos lietuviškos knygos bus pristatomos kino režisieriams, scenaristams ir prodiuseriams, kad šie susigundytų iš jų sukurti kino filmus. Su Aiste kalbėjome apie du jos mėgstamiausius dalykus – knygas ir kiną.

Kokia tavo mėgstamiausia knyga ir koks mėgstamiausias filmas ir koks mėgstamiausias filmas pagal knygą?

Sunkūs pasirinkimai, nes galėčiau vardinti be sustojimo ir pasirinkimai keistųsi pagal nuotaikas ir būsenas.

Mėgstamiausia knyga – tai junginys iš Julio Cortázar „Žaidžiame klases“, Hermann Hesse „Demiano“ ir Virginia Woolf „Ponios Delovėj“.

Mėgstamiausias filmas – tai dar sunkesnis klausimas! Mano Olimpe amžinai rasite Andrejaus Tarkovskio „Andrejų Rubliovą“, Jean Luc-Godard’o „Pamišėlį Pjero“ ir Krzysztof Kieślowski’o „Dvigubą Veronikos gyvenimą“.

Mėgstamiausias filmas pagal knygą – nelengva, kai tenka rinktis tarp „Krikštatėvio“, „Skrydžio virš gegutės lizdo“ ir net „Bridžitos Džouns dienoraščio“, visgi šį kartą sakysiu – Stanley Kubrick’o „2001 m. kosminė odisėja“ (Arthur C. Clarke)

Jei gali rinktis – kam skiri prioritetą – knygai ir filmui?

Prieš daugiau nei dešimtmetį būčiau negalvodama atsakius – knygai, nes kinas man atrodė ne toks gyvas, ne toks tikras ir ne toks atviras. Būtent dėl to net ir teatras visada ėjo pirma kino. Tačiau su pirma patirtimi kino aikštelėje viskas apsivertė aukštyn kojomis. Pamažu kinas užkariavo mano dienas, vakarus ir mintis, atvėrė kitus, neįmanomo niekur kitur rasti „emocinio nuogumo“ ir „minties grynumo“, klodus, ir dabar mėgaujuosi abejais, tiek kinu, tiek knyga – vienas be kito negali.

Kuo tave traukia knygos ir kuo tave traukia kinas?

Knyga atveria pasaulį tavo fantazijai, o kinas be didelių pastangų įtraukia ir prikausto tavo dėmesį toms porai valandų ir savo įvaizdžiais užkariauja tavo sąmonę ilgam. Knyga atrakina mano fantaziją, o kinas parodo, ką turiu fantazuoti, kad atrakinčiau save. 

Jei būtum režisierė ar scenaristė, kokią knygą norėtum ekranizuoti?

Neieškosiu atsakymo toli, bet pažvelgsiu į savo knygų lentynas, į lietuviškąją jų dalį. Ir prieš akis iššoko Liūnės Janušytės „Korektūros klaida“. Tai gan pamirštas kūrinys, satyriškai pasakojantis apie lietuvių, emigrantų gyvenimą Paryžiuje „siekiant kažko“daugiau tame legendiniame 5-ąjame dešimtmetyje. Negana to, kad aš be galo mėgstu atrasti primirštus dalykus, ši knyga dar idealiai atitinka ir mano mintis bei būsenas.

Kokį personažą norėtum suvaidinti?

Oi, vieno ir dar literatūrinio – neįmanoma! Įvardinsiu kelis: Pepę Ilgakojinę, Magdę iš Julio Cortázar’o „Žaidžiame klases“, Tūlą iš Jurgio Kunčino „Tūlos“, ką jau kalbėti apie Margaritą iš M. Bulgakovo „Meistro ir Margaritos“, galėčiau be sustojimo vardinti visus meilės ir siautulio pilnus personažus, kuriuos norėčiau įkūnyti,