Aistė Jasaitytė-Čeburiak: Anoreksija, bulimija ir nuolatinis persivalgymas. Kaip juos atpažinti?

Aistė Jasaitytė-Čeburiak konferencijoje „Atsakinga tėvystė“ / Liudo Masio nuotr.
Aistė Jasaitytė-Čeburiak konferencijoje „Atsakinga tėvystė“ / Liudo Masio nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
2016-04-07 10:19
AA

Anoreksija, bulimija ir nuolatinis persivalgymas – vieni populiariausių valgymo sutrikimų, ypač būdingi paaugliams: tiek jaunoms merginoms, tiek ir jauniems vaikinams. Vis dėlto tai ne vien mitybos sutrikimai, bet ir – rimtos psichologinės ligos, kurias laiku pastebėti ir gydyti yra tiesiog būtina.

Konferencijoje „Atsakinga tėvystė“ dalyvavusi ir pranešimą „Užstrigę kreivų veidrodžių karalystėje. Kaip padėti paaugliui pamilti save?“ skaičiusi psichologė Aistė Jasaitytė-Čeburiak tikina, kad kalbant apie paauglių valgymo sutrikimus, svarbu paminėti ir apskritai visuomenėje vyraujantį grožio suvokimą.

„Kaip šiuolaikinėje visuomenėje formuojama grožio samprata? Pakanka pažvelgti į lėles, su kuriomis žaidžia mergaitės, ar pasakas, kurias skaitydamos jos užauga. Miegančioji gražuolė, Snieguolė, Auksaplaukė ar Pelenė – tai pasakos apie jaunas ir gražias karalaites. Nuo mažens tokį įvaizdį matydamos, su tobulų formų barbėmis žaisdamos mergaitės natūraliai būtent taip vizualizuoja save ateityje. O juk tokį figūros tipą, kaip lėlės barbės, turi vos du procentai pasaulio moterų.

Aistė Jasaitytė-Čeburiak konferencijoje „Atsakinga tėvystė“ / Liudo Masio nuotr.

Deja, prasidėjus brendimui, keičiantis kūnui išties gali būti, kad ši „tobulo grožio“ vizija neišsipildo, ir tai paauglė mergaitė gali išgyventi labai skaudžiai. Lygiai tas pats galioja ir berniukams, kuomet augdami jie mato iš ekrano ar reklamų į juos žvelgiančius raumeningus ir tvirtus superherojų kūnus“, – konferencijoje tikino šiuo metu psichologinį-edukologinį darbą su paaugliais ir suaugusiaisiais dirbanti psichologė A.Jasaitytė-Čeburiak.

Anot specialistės, iškreiptas grožio suvokimas kuriamas ir šiuolaikinėse reklamose, spaudos leidiniuose, televizijoje ar bet kur, kur tik pasisuksi – užtai jau derėtų dėkoti ir fotošopo įtakai.

Aistė Jasaitytė-Čeburiak konferencijoje „Atsakinga tėvystė“ / Liudo Masio nuotr.

„Ar kada susimąstėte, kaip reklamos nuotraukos galutinis rezultatas yra smarkiai atitolęs nuo realybės?“ – konferencijos dalyvių paklausė psichologė ir pakvietė pasižiūrėti filmuką, kuris geriausiai tai iliustruoja.

„Tik pažvelkite, koks iš tiesų galutinio varianto vaizdas yra iškreiptas. O juk būtent tokį – galutinį vaizdą – kasdien mato ir jaunos mergaitės, ir moterys, ir vaikinai. Ir visus juos jis veikia. Mes tampame vartotojiška visuomene. Pernelyg sureikšmindami jaunystės ir išorinio grožio kultą, pamirštame vertinti tai, ką turime kiekvienas – natūralų savo grožį. Taigi nenuostabu, kad išorinis grožis tampa itin svarbus dar paauglystėje.

Būtent dėl to pradedama eksperimentuoti, išbandomos įvairios dietos, persistengiama sporto salėje. Ir nesakau, kad tame yra kažkas blogo. Tikrai ne, bent jau kol neperžengiama riba“, – tikino psichologė A.Jasaitytė-Čeburiak.

Aistė Jasaitytė-Čeburiak konferencijoje „Atsakinga tėvystė“ / Liudo Masio nuotr.

Anot jos, viena blogiausių tokio aklo grožio siekimo pasekmių, ypač būdinga paaugliams, yra būtent valgymo sutrikimai. O jų yra trys: nervinė anoreksija, nervinė bulimija, nuolatinis persivalgymas. Apie visus šiuos sutrikimus žinoti būtina ne tik patiems paaugliams, bet ir jų tėvams.

„Dažnai būna tokių atvejų, kuomet paauglys tarsi ir sportuoja, sveikai maitinasi, domisi mitybos taisyklėmis, jį skatina ir palaiko tėvai... Kol staiga jie pastebi, kad jų vaikas neteko pernelyg daug svorio.

Pripažinti tai, kad jų vaikas serga, nepaprastai sunku net ir patiems rūpestingiausiems tėvams. Tačiau tai padaryti būtina, kadangi tokiam paaugliui specialisto pagalba yra būtina. Šie trys valgymo sutrikimai – tai nėra vien tik pernelyg didelis noras ar nenoras valgyti, tai daugeliu atvejų – ir labai didelės psichologinės problemos“, – tikino psichologė ir pristatė trijų pagrindinių valgymo sutrikimų grėsmės signalus bei pasekmes.

Nervinė anoreksija

Tai labai rimta psichologinė liga, valgymo sutrikimas, iš kurio yra be galo sunku išsikapanoti. Anoreksija sergantis žmogus badaudamas sąmoningai mažina ir/ar palaiko mažą kūno svorį, jam svorio mažinimas ar dietos laikymasis tampa gyvenimo centru.

Psichologine ši liga vadinama dėl to, kad jos kamuojamiems žmonėms būdingas ir iškreiptas maisto matymas. Jiems net ir mažas pomidoriukas atrodo lyg būtų tikra kalorijų ir riebalų bomba, o savo paties atvaizdas veidrodyje absoliučiai skiriasi nuo realybės, mat anoreksija sergantis žmogus save laiko nutukėliu, nors iš tiesų iš jo gali būti likę vieni kaulai ir oda.

Aistė Jasaitytė-Čeburiak konferencijoje „Atsakinga tėvystė“ / Liudo Masio nuotr.

Labai svarbu anoreksiją pastebėti kuo anksčiau, mat kuo ilgiau liga užlaikoma, tuo didesnę žalą organizmui ji gali pridaryti. Ilgai mineralų ir vitaminų negaunantis organizmas nustoja vystytis, sustoja brendimas, o ir įsisenėjus šiai ligai, ją būna labai sunku išgydyti.

Anoreksijos grėsmės signalai:

  • Ryškus svorio kritimas;
  • Nuolatinis domėjimasis svoriu, maistu, kalorijomis, maisto riebumu, įvairiomis dietomis;
  • Tam tikro maisto atsisakymas – ypač turinčio daug kalorijų;
  • Dažni komentarai apie savo storumą ar antsvorį, nepaisant akivaizdžiai nukritusio svorio;
  • Nerimas dėl galimų papildomų kilogramų;
  • Alkio neigimas;
  • Mitybos ritualų sudarymas (pvz., vengiant maisto, jis valgomas tam tikra tvarka, ilgai kramtoma, maistas perdėliojamas lėkštėje);
  • Situacijų, susijusių su maistu, vengimas: atsisakoma eiti pas draugus, pas giminaičius, dalyvauti vakarėliuose;
  • Sekinantis, nelankstus sportavimo režimas, nepaisant nei oro sąlygų, nei nuovargio, nei ligos ar sužeidimų – vadovavimasis poreikiu „sudeginti“ suvartotas kalorijas;
  • Atsiribojimas nuo draugų ar mėgstamos veiklos, nuotaikų kaita.

Anoreksijos pasekmės:

  • Badaujant organizmas pradeda taupyti energiją, todėl sulėtėja organizmo funkcionavimas;
  • Moterims dingsta menstruacijos, vyrams sumažėja seksualinis potraukis ir susilpnėja potencija;
  • Pakinta širdies raumuo, tampa nenormaliai žemas širdies ritmas ir kraujospūdis, didėja širdies sustojimo rizika;
  • Kraujotakos sutrikimai, pirštų akrocianozė (balantys galūnių pirštai, kai visiškai susitraukia kraujagyslės);
  • Kaulų tankio mažėjimas (osteoporozė) – kaulai tampa trapūs, netenkama dantų;
  • Raumenų masės mažėjimas;
  • Ryški dehidratacija, galinti sukelti inkstų darbo sutrikimus;
  • Alpimas, nuovargis, bendras silpnumo jausmas, susilpnėjęs imunitetas;
  • Sausa oda ir plaukai, stiprus plaukų slinkimas.
  • Plaukų augimas ant viso kūno (net neįprastose vietose – pvz., ant veido). Ši apsauginė kūno funkcija padeda palaikyti šilumą.

Pastebėti, kada anoreksija jau tapo rimta liga, nėra labai paprasta, tačiau tėvams pagrindinis signalas turėtų būti jų vaiko svoris – kai jis nepaprastai mažas, o mergaitėms, jeigu dar ir dingsta menstruacijos, kreiptis pagalbos į specialistus jau tikrai būtina.

Nervinė bulimija

Tai valgymo sutrikimas, pasireiškiantis pakartotinais persivalgymo priepuoliais (dažniausiai valgant nesveiką maistą) ir po jų sekančiu kompensaciniu elgesiu: dirbtinai sukeliamu vėmimu, vidurius laisvinančiųjų vaistų, arbatų, diuretikų vartojimu, badavimu, dieta, intensyviu sportavimu.

Aistė Jasaitytė-Čeburiak konferencijoje „Atsakinga tėvystė“ / Liudo Masio nuotr.

Bulimija sergantis žmogus per trumpą laiko tarpą gali suvalgyti itin daug maisto, dėl to paskui junta sunkumo jausmą, pyksta ir kaltina save. Iš šios kaltės gimsta ir noras kuo greičiau to maisto atsikratyti, taigi jį išvemti arba pašalinti geriant laisvinamuosius.

Bulimijos grėsmės signalai:

  • Įvairūs požymiai, liudijantys apie persivalgymo epizodus: didelių maisto kiekių dingimas per trumpą laiką arba daugybė pakuočių šiukšlių dėžėje;

  • Požymiai, liudijantys apie bandymus atsikratyti suvartoto maisto: dažnas vaikščiojimas į vonią po valgio, vėmimo žymės ar kvapas, laisvinamųjų preparatų ar diuretikų dėžutės šiukšlių dėžėje.

  • Sekinantis, nelankstus sportavimo režimas, nepaisant nei oro sąlygų, nei nuovargio, nei ligos ar sužeidimų – vadovavimasis poreikiu „sudeginti“ suvartotas kalorijas;

  • Neįprastas skruostų arba žandikaulių srities patinimas;

  • Pageltę dantys, atsiradusios dėmės;

  • Nuospaudos ant rankų bei pirštų krumplių;

  • Gyvenimo būdo pritaikymas prie persivalgymo ir vėmimo ritualų;

  • Atsiribojimas nuo įprastos veiklos bei draugų.

Bulimijos pasekmės:

  • Elektrolitų disbalansas gali lemti širdies ritmo sutrikimus, širdies sustojimą ir mirtį. Jį sukelia dehidratacija, kalio ir natrio praradimas iš organizmo po vėmimo;
  • Stemplės uždegimas ir plyšimai dėl dažno vėmimo;
  • Dantų kariesas ir dėmės ant dantų nuo skrandžio sulčių, į burnos ertmę patenkančių dėl dažno vėmimo, dantų emalio erozija;
  • Nereguliarūs skrandžio judesiai;
  • Vidurių užkietėjimas dėl dažno laisvinamųjų preparatų vartojimo;
  • Skrandžio plyšimai – reta, bet galima persivalgymų grėsmė.

Nuolatinis persivalgymas

Tai valgymo sutrikimas, apibūdinamas nuolatiniais persivalgymo priepuoliais, be reguliaraus pasipriešinimo jiems bei neturintis kompensacinio elgesio. Tokiu atveju kilusios emocijos malšinamos maistu, taigi maistas tampa paguoda susinervinus, patyrus stresą ar nusiminus.

Aistė Jasaitytė-Čeburiak konferencijoje „Atsakinga tėvystė“ / Liudo Masio nuotr.

Nuolatinio persivalgymo pasekmės, dažniausiai susijusios su nutukimu:

  • Aukštas kraujospūdis;
  • Aukštas cholesterolio kiekis kraujyje;
  • Širdies veiklos sutrikimai;
  • Diabetas;
  • Tulžies pūslės sutrikimai.

„Bet kurie iš šių valgymo sutrikimų gali užklupti tiek jaunas merginas, tiek ir vaikinus bet kuriame amžiuje, tačiau paauglystėje jie yra itin populiarūs ir dažni, mat būtent šiuo laikotarpiu jauni žmonės yra labiausiai susikoncentravę į savo išvaizdą.

Paauglystė apskritai yra nepaprastai psichologiškai sunkus brandos tarpsnis tiek patiems tėvams, tiek ir paaugliams, o gydant bet kurį iš mano minėtų sutrikimų reikiamas sudėtingas ir kompleksinis gydymas, todėl pagalbos vertėtų kreiptis į specialistus. Laukti ir snausti čia jokiu būdu negalima“, – tikino psichologė Aistė Jasaitytė-Čeburiak.