Aistė Jasaitytė-Čeburiak: „Kartais net nesusimąstome, koks svarbus vaikui apkabinimas“
Psichologė Aistė Jasaitytė-Čeburiak pasakojo, kaip jos profesinės žinios padeda su padaužomis dukrytėmis Elze (5 m.) ir Sofija (1,5 m.) ne tik surasti bendrą kalbą, bet ir puoselėti artimą ryšį.
Žinoma moteris pabrėžė apkabinimų svarbą šeimoje ir išreiškė palaikymą socialiniam-edukaciniam projektui „100 apakabinimų“. Nepasaint to, jog savo dukras apkabina itin dažnai, A. Jasaitytė–Čeburiak pasižadėjo tai daryti dar dažniau.
Kokiais esminiais principais vadovaujatės, augindama savo dukrytes?
Skirtingame amžiaus tarpsnyje vaiko poreikiai skiriasi ir džiaugiuosi, jog mano profesinės psichologijos žinios padeda šiuos poreikius suprasti. Visų pirma, stengiuosi vaikams netrukdyti užaugti. Manau, jog mano kaip mamos vaidmuo yra padėti vaikui atsiskleisti, atrasti savo autonomiškumą. Daug dėmesio skiriu santykių kūrimui su dukromis, bendravimui ir būtent per tai stengiuosi padėti vaikams augti, labiau įsisąmoninti save, pažinti savo jausmus ir pasaulėjautą, pažadinti smalsumą ir ryšį su pasauliu. Svarbu, kad vaikas nenorėtų išpildyti kažkokių tėvų vilčių ar norų, o augdamas girdėtų bei suprastų save, savo poreikius ir norus bei taptų laisvas ir jaustųsi gerai.
Kaip atrodo Jūsų ir dukrų bendra veikla? Kaip pavyksta surasti jai laiko?
Anksčiau nemokėjau, bet sėkmingai pavyko išmokti planuoti savo laiką, struktūruoti savo dieną taip, kad nebūtų chaoso. Taip pat sąmoningai neprisiimu tiek darbo, kad visai neliktų laiko šeimai. Darbo dieną žinau, kad dalį jos skiriu darbui, dalį – vaikams ir stengiuosi laiką praleisti su vaikais kokybiškai. Savaitgalius taip pat skiriu šeimai. Tiesa, visoje šioje darbotvarkėje svarbu surasti laiko pabūti ir vienam.
Stengiuosi dukrytėms laiko skirti kuo daugiau, tai pavyksta padaryti net ir darant kasdienius darbus. Jeigu gaminu valgyti, tai gaminame kartu, kažkur keliaujame, daug kalbamės. Jei pasiimu Elzę iš darželio, tai šnekame apie jos dieną, ką ji nuveikė, kas įsiminė ar buvo kažkas sunku. Stengiuosi daug bendrauti, veikti kažką drauge ir per šį bendrą laiką aš pažįstu savo vaiką ir vaikui padedu pažinti save. Tiesa, tai nereiškia, kad mano vaikai nežaidžia vieni. Jie žaidžia, tačiau rūpinuosi, kad jie jaustųsi matomi, žinotų, kad aš jais domiuosi ir yra saugūs.
Tiesą pasakius, vaikai mane labai daug ko išmoko, skatina mano kūrybiškumą, nes vis turiu sugalvoti, kaip vaikus motyvuoti. Pavyzdžiui, tenka pasukti galvą, kaip paskatinti nusiprausti, jeigu noro vyresnioji dukrytė neturi. Mamos rolė šeimoje turi išlaikyti pusiausvyrą: mama turi būti mylinti besąlygine meile ir kartu ta, kuri vaikui nubrėžia tam tikras ribas ir moko taisyklių. Tai yra didis menas.
O kaip sekasi brėžti ribas ir kovoti su „ožiukais“?
Laikausi paprasto principo: kai vaikas netinkamai elgiasi, svarbu reaguoti ir paaiškinti, kodėl tai yra nepriimtina, kaip dėl tokio jo elgesio jaučiasi aplinkiniai. Kai imamos brėžti ribos, natūralu, jog vaikas pyksta, netgi ima verkti. Kai mano vyresnioji dukrytė supyksta, leidžiu jai emocijas išgyventi, kalbuosi su ja, stengiuosi parodyti, jog suprantu, ką ji išgyvena. Tik taip vaikui ateina suvokimas, jog ne viskas galima ir įmanoma iš karto. Niekada nepalieku su šiomis emocijomis jos vienos, neįtikėtiną emocinę įtaką daro apkabinimas. Tačiau ją apkabinu ne dėl to, kad nuslopinčiau pyktį, bet padėčiau jį išgyventi. Taigi, apkabinimai vaikui reikalingi ne tik džiugiomis akimirkomis.
Kokią svarbą Jūsų šeimoje turi apkabinimai?
Apkabinimus branginu kaip dukra ir mama. Mano mama mane labai dažnai apkabindavo ir myluodavo. Dažnai prisimenu ir amžiną atilsį tėčio apkabinimus, bučinius į žanduką. Esu be galo jiems dėkinga už tai, augant visuomet jaučiausi mylima. Apkabinimai tapo neatskiriama kiekvienos dienos dalimi sukūrus ir savą šeimą.
Kai kūdikis būna įsčiose, jis jaučia šilumą, saugumą, o gimęs pakliūva į chaotišką aplinką, kurios dar nepažįsta. Tad tėvai yra tie žmonės, kurie gali vaikui padėti sveikai vystytis. Per žindymo procesą ir bendrai artumą mezgasi emocinis ryšys, vystosi saugumo jausmas, emocinis vaiko intelektas, atsiranda emocinių ir fizinių poreikių atliepimas – lytėjimas žmogui labai svarbus. Apkabinimų nauda įrodyta moksliškai – jie padeda pamatus savivertei, gebėjimui bendrauti, turi įtakos ne tik emocinei, bet ir fizinei savijautai. Nuoširdžių ir šiltų apkabinimų nebūna per daug, pati sau pažadėsiu savo vaikus apkabinti dar dažniau, kviečiu tai padaryti ir kitus tėvus.
Socialinio-edukacinio projekto „100 apkabinimų“ tikslas – kelti rūpinimosi vaikais problematiką Lietuvoje ir skatinti tėvus stiprinti emocinį ryšį su savo atžalomis, dažniau jas apkabinant. Šį projektą inicijavo kremas EMOLIUM. Visa informacija apie apkabinimų naudą bei patarimai pateikiami www.100apkabinimu.lt.