Tik per žingsnį nuo pergalės svarbiame konkurse likusi dainininkė Aistė Pilvelytė (37) tikina neverkianti įsispraudusi į tamsų kampą, nes gyvenimas yra gražus ir be „Eurovizijos“, o ji turinti ir kitų planų.
„Taip, aš ėjau nugalėti, ir man tai nepavyko. Bet juk baisiausia būtų nieko nebandyti, o žmonės, kurie bando, eina pirmyn, siekia savo tikslų, tikrai verti pagarbos“, – kiek atslūgus emociniam nuovargiui pasakoja Aistė. Vis tik, pripažįsta, likti antram skaudu. „Bet tokia mano dalia: jau trečią kartą „Eurovizijos“ atrankoje lieku antra. Mane užpuolė Ščiogolevaitės sindromas“, – juokiasi.
Kai baigėsi pusfinalis, grįžusi į užkulisius ant savo rankinuko radau užrištą juodą kaspiną. Užrišta buvo tvirtai, su mazgu. Patyriau šoką...
Tačiau dainininkė džiaugiasi, jog pralaimėjimo kartėlį nuplauna žinojimas, kad ruošdamasi „Eurovizijai“ jautė visos Lietuvos palaikymą. Už jos dainą balsavo tūkstančiai žiūrovų, nuo pirmosios vietos skyrė tik devyni šimtai balsų. Žmonės iki šiol nesiliaudami rašo žinutes. Pamąsčiusi ji padarė išvadą, kad konkurencija juk iš tiesų neturi nieko bendra su muzika – tikrosios muzikos neįmanoma pamatuoti jokiais konkursais. Ji tik viliasi, kad ateityje tie atrankos etapai bus trumpesni. „Kai konkursas tęsiasi taip ilgai, kaip Lietuvoje, žmonės ima kabinėtis, ieškoti nesklandumų: gal suknelė ne ta, o gal batas ne tas...“
Aistė prasitaria, kad be blogio ženklų šįkart konkurse neapsiėjo. „Kai baigėsi pusfinalis, grįžusi į užkulisius ant savo rankinuko radau užrištą juodą kaspiną. Užrišta buvo tvirtai, su mazgu. Patyriau šoką... “ Kol kas Aistė dar nėra visiškai atsigavusi: skambina, rašo, atakuoja draugai. Tačiau netrukus gyvenimas pradės tekėti savo vaga. Yra kuo džiaugtis. Aistė turi jaunų talentingų mokinių, įkūrė estradinio dainavimo mokyklėlę. Tačiau daugiau dalyvauti „Eurovizijoje“ ji nebandys, tai kainuoja per daug jėgų. „Uždėjau kryžių, jaučiuosi lyg kovojanti su vėjo malūnais. Privalau ir save gerbti. Manau, jau viską įrodžiau.“
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“. Taip pat šiame numeryje skaitykite: