Vieną ryškiausių jaunosios kartos aktorių Aistę DIRŽIŪTĘ (28) sutinku Vilniaus senamiestyje. Jos žaižaruojančios nuotaikos nenuslopina ir sloga, kurią pasigavo vos grįžusi namo. Po kelerių metų Londone Aistė sako, kad jai reikia įsižeminti. Dabar tai ir daro. Prisėdam paplepėti tuščioje kino teatro salėje...
Dažnai grįžti namo?
Aš ką tik susikroviau visą savo mantą Londone ir parvažiavau be atgalinio bilieto. Mėgstu sujudinti vandenį. Kai mano vidinis indas persipildo, sakau: „Viską trenkiu ir važiuoju kitur.“ Taip man buvo nutikę, kai gyvenau Vilniuje. Viskas taip įgriso, kad net oro trūko. Grįžau į Vilkaviškį. Jis man yra įsižeminimo miestas. Tokiais atvejais aš išmetu pusę savo daiktų, atsisakau krūvos drabužių, kurių visai nereikia, susitvarkau galvą ir galiu varyti toliau.
Dabar istorija kartojasi su Londonu. Bet manau, kad ten dar grįšiu. Šiandien turiu reikalų Lietuvoje, vyksiu į kino festivalį Berlyne. O paskui bus matyti...
Paskutiniais metais iš Londono nuolat skraidžiau į Ispaniją. Tad galima sakyti, vis tiek gyvenau savotiškame trikampyje Lietuva – Jungtinė Karalystė – Ispanija.