Aistis Mickevičius atidarė unikalią galeriją: kitos tokios Baltijos šalyse nėra

„Olfaktorinio meno galerijų yra Niujorke, keliuose Europos didmiesčiuose, o kodėl tokios galerijos negalėtų turėti Vilnius?“ – apie sumanymą įkurti olfaktorinio ir vizualaus meno galeriją dalijosi jos įkūrėjas, menininkas Aistis Mickevičius, vakar į atidarymą pakvietęs savo bičiulius ir kvapų mylėtojus. Beveik šimto kvadratinių metrų erdvėje vienoje seniausių – Bazilijonų gatvėje Vilniuje didžiausią dalį užima olfaktorinė ekspozicija, kviečianti pažinti kvapą kaip meno objektą, perkelianti į įvairiausias jutimines realybes, žadinanti naujus ar primirštus potyrius. Šalia – rinktinių parfumerijos leidinių knygynėlis, Aisčio Mickevičiaus sukurtos FUMparFUM kvepalų kolekcijos, kūrybinė studija ir netgi – grimerinė.

Aisti, sveikiname su nauju Lietuvos meninės parfumerijos istoriją kuriančiu žingsniu. Pradėti norisi nuo terminų – kas yra „olfaktorinis menas“, kuo „olfaktorija“ skiriasi nuo „parfumerijos“?

Olfaktorinis arba Uoslės menas yra plati sąvoka, kuri apibrėžia šią sąlyginai naują meno rūšį, kaip veikiančią mus per uodžiamuosius pojūčius, naudojant meninės išraiškos formą – kvapus. Šios meno rūšies objektai ir inspiracijos yra nematomi, efemeriški, tačiau kuo puikiausiai juntami, kuriantys prasmes, pasakojantys istorijas, atveriantys įdomius jutiminius, kultūrinius ir net filosofinius klodus. Šiuolaikinė autorinė, meninė, selektyvinė parfumerija dažnu atveju taip pat gali būti įvardijama Olfaktorinio meno dalimi, tačiau ji yra kaip ta „taikomoji dailė“, savo fizine išraiška tai vistiek produktas, kuris turi būti tinkamas dėvėti ir kelti malonius jausmus. Kalbant apie kvapų projektus, kuriamus galerijoms, apie įvairias instaliacijas, tai čia nėra iškeliama tokio uždavinio, kaip paversti kokį nors parodos objektą, eksponatą kvepalais. Pasaulyje šiandien gausu tiek kvapų menininkų, tiek autorinės parfumerijos kūrėjų, kurie puikiai telpa po Olfaktorinio meno vėliava.

Dažnai kvapą suprantame kaip emociją, kuria norime užpildyti savo gyvenimą ir kurti ryšius su kitais. Tuo tikslu kvėpiname save ir savo erdves. Kokia yra kvapo, kaip meno objekto, paskirtis?

Kvapas, kaip meno objektas, nebūtinai mums kels malonius pojūčius. Tai daug gilesnę prasmę turinti meninė išraiška, kuri, beje, taip pat veikia mus per emocinę prizmę. Olfaktorinis menas gali mus panardinti į gelmę ne prasčiau nei dailė, muzika, teatras.

Esate surengęs ne vieną olfaktorinio ir vizualaus meno parodą skirtingose erdvėse. Kaip kilo sumanymas įkurti nuolatinę olfaktorinio ir vizualaus meno galeriją PER FUMUM?

Taip, įvairias su kvapais, kaip objektais, sietinas parodas rengiu jau nuo 2012-ųjų, kai pirmą kartą teko sudalyvauti kultūros festivalyje „Tebūnie Naktis“ (dabar „Kultūros Naktis“). Tąsyk spontaniškai gimė tarpdisciplininio meno projektas/performansas „Kvapo detektyvas arba Detektyvo kvapas“. Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus kiemelyje su kolegom menininkais įrengėme vaizdo instaliaciją su garsu, o kadangi projekto fizinė vieta buvo kiemas, o kiemai Vilniuje tais laikais būdavo dažnai katinų „nusysioti“, tai papyliau muziejaus kiemelio kampe katinų šlapimo kvapą primenančio Civeto esencijos. Vartus turėjo atidaryti pusę devynių vakaro, o jau nuo aštuntos prie tų vartų ėmė buriuotis tuntai smalsuolių, trokštančių užuosti „kažkokius ten Mickevičiaus aromatus“. Įsivaizduokite, koks detektyvas ištiko visą smalsuolių minią, kai kieme jie nerado jokių kvepalų, tik katino šlapimą! Šio performanso įdomiausia dalis buvo būtent minios reakcija. Gaila, neturėjome kameros tam užfiksuoti. Kaip suprantate, Olfaktorinis menas yra labai mobilus ir gali atsirasti įvairiose erdvėse. Tą daug metų ir dariau. Tačiau ilgainiui supratau, kad dažnai svarbu turėti ir savą, konkrečią vietą tokiem ir įvairiems kitiems meniniams projektams įgyvendinti. PER FUMUM galerijoje planuoju įvairias temines parodas, jungtines parodas, pažintines parodas, pristatymus, paskaitas, prezentacijas, ateityje gal net kino seansus. Taip pat pratęsime prieš porą metų pradėtą sezoninių meninės parfumerijos salonų tradiciją. Galerijoje taip pat bus galima įsigyti olfaktorinės/parfumerinės literatūros anglų ir lietuvių kalbomis. Čia veiks ir FUMparFUM kūrybinė studija, ir parfumerijos showroom‘as. Nuobodžiausias formatas, kalbant apie kvapų pasaulį, yra parfumerijos parduotuvės. Visa kita – labai įdomu ir intriguoja.

Kokius vizulaus meno kūrinius rinksite eksponuoti savo erdvėje?

Labai žaviuosi fotografija, grafika, Mados pasauliu, todėl kalbant apie vizualinę parodų pusę, čia turiu įvairių intriguojančių sumanymų, kalbuosi su galimais autoriais, kitomis galerijomis. Noriu, kad PER FUMUM nebūtų akademinė galerija. Man svarbu, kad kiekviena būsima paroda keltų intrigą, norą ją pamatyti, lokalizuotų šią vietą kaip traukos tašką. Ir ne tik lietuviams, o lankytojams iš viso pasaulio.

Jūsų kūrybinis kelias be galo platus – kuriate kvepalų kolekcijas, pristatote jas tarptautinėje erdvėje, leidžiate knygas, fotografuojate, piešiate, rengiate seminarus, įgyvendinate aktorinius sumanymus. Kas jungia visas šias jūsų kūrybines sritis?

Taip, mano dabartinis gyvenimas tiesiog sklidinas kūrybinės realizacijos. Kitaip jau ir nebemoku. Galva nuolat pilna idėjų ir noro jas įgyvendinti. Man keista, kad tiek nedaug žmonių pilnai išnaudoja savo kūrybinį potencialą, labai dažnai paskęsdami buityje. Man buities visai gali nebūti. Buitis mane erzina, man ji neįdomi. Kūryba yra mano gyvenimo variklis, kuris ir apjungia visas jūsų išvardintas sritis. O kiek dar jų neišbandytų! Tikiuosi, kad 2024-ieji pateiks man dar ne vieną kūrybinę staigmeną.

Galeriją atidarote intriguojančios nuotaikos aromatų kolekcijos ARCHIVE OF ALCHEMIST (liet. ALCHEMIKO ARCHYVAS) pristatymu. Kas tai per sumanymas?

Važinėdamas po tarptautines meninės, autorinės parfumerijos parodas aš, visgi, lieku nustebęs, kiek mažai kūrybinių iniciatyvų ir naujo požiūrio į parfumeriją net tokioje specifinėje, itin kūrybai palankioje ir dėkingoje terpėje. Dauguma apsiriboja tradiciniu požiūriu į parfumeriją išraiškos prasme. Milano Esxence parodoje praeitais metais visgi virė karšta diskusija, o kur link juda tas išskirtinių aromatų pasaulis, kuo galima nustebinti vartotoją? Aš visad ieškau naujų formų. Nuotaikos kvapai yra viena iš jų. Mes įpratę kvepiančius produktus dalinti į kvepalus ir namų kvapus, bet kuriuo atveju suteikdami jiems praktinę reikšmę. O aš visada norėjau sukurti iš esmės jokios praktinės reikšmės neturintį, netgi praktiškai nereikalingą kvepiantį produktą, kurio visi vistiek norėtų, trokštų ir geistų. Nuotaikos aromatai skirti jūsų emocijoms sužadinti, jie purškiami į orą. Žinoma, labai norint jais galima kvėpinti namus, erdves, tekstilę, spintą, ką tik nori. Bet pirmoji jų nenaudinga paskirtis – sužadinti vienokią ar kitokią nuotaiką. Kitas svarbus aspektas – minimalizmas. Mes dažnai įpratę uosti sudėtingas parfumerines kompozicijas, žavėtis jų derme, harmonija, netikėtais niuansais. O man norėjosi atskleisti atskirų parfumerio paletės natų grožį. Čia toks absoliutus minimalizmas (tai, beje, nereiškia, kad kompozicijoje tik vienas ingredientas). O trečias elementas dėlionėje – Alchemiko archyvas yra begalinis, tad kolekcija kas pusmetį bus pildoma.