Eugène’ą DELACROIX (1798–1863) konservatoriai vadino paskutiniu didžiųjų stilių mohikanu, modernistai – avangardo pradininku. O atsitraukęs nuo molberto vyras tapdavo moralės normų nepaisančiu romantiku.
BARBARAS ARISTOKRATAS. Poetas Charles’is Baudelaire’as apie savo draugą pasakė: „Tai – vulkano krateris, slepiamas po gėlių puokštėmis.“ Pirmoji dalis aiški: Delacroix buvo aistringas vyras, tapė barbariška jėga ir liepsningu koloritu bauginančias kompozicijas. O ką reiškia gėlės? Matyt, tai, kad maestro buvo aristokratas, griežė smuiku ir grojo fortepijonu, garsėjo elegancija, itin sklandžia kalba, buvo poliglotas. Vienodai įdomiai galėjo porinti apie Richardo Wagnerio muziką ir burokus. Neatsitiktinai minime pigią daržovę: Delacroix norėjo visiems patikti, net – jo studijoje besikrapštančiam darbininkui.