Ajana Lolat-Pažarauskienė pasiekė įspūdingą pergalę: „Širdis virpėjo, ašaros kaupėsi“

Prieš trejus metus Ajanos žygis tęsėsi 9.35 val. Per tą laiką ramentų pagalba ji įveikė 14,5 km. Gegužės 30-osios vakarą per tą patį laiką ji jau buvo nužygiavusi 15,2 km. „Sunku, kartoti nenorėčiau, bet tik iki ryto, kai vėl galva bus pilna idėjų“, – šioje kelionės atkarpoje teigė A.Lolat-Pažarauskienė. Moteris nesustojo ir dar dvi valandas tęsė Gineso svajonių žygį, mesdama maksimalų iššūkį savo negaliai – cerebriniam paralyžiui.

22 valandą Ajana kirto simbolinį finišo kaspiną, įveikusi daugiau nei 19 km ir pagerindama visus ankstesnius šios kategorijos rekordus. „Labai didžiuojuosi, pasiektas puikus rezultatas, – kalbėjo A.Lolat-Pažarauskienė. – Buvo laikas, kai net šaukšto rankoje negalėjau išlaikyti, nebekalbant apie savo kojomis įveikiamus trumpučius atstumus. Tuomet išvykau į Kiniją ieškoti išsigelbėjimo, išbandyti netradicinę mediciną. Kai ten atvažiavau gydytis, kinai juokėsi, kad Dexterio Fletcherio režisuotas filmas „Erelis Edis“ apie naivų nevykėlį britų slidininką, kuris vis vien pasiekė savo tikslų, yra mano gyvenimo istorija. Dabar jiems pritarčiau. Bet džiaugiuosi, kad gyvenime man pavyko išlošti gerą širdį, kaip vakar man pasakė į trasą išlydėdami Vilniaus universiteto atstovai.“

Ne tik gera širdis, bet ir tvirtas charakteris leidžia A.Lolat-Pažarauskienei siekti išsikeltų tikslų. Vienas didžiausių – kuo plačiau pasakoti visuomenei apie šunis asistentus. Savo svajonių žygiuose Ajana renka lėšas „Mulan fondui“, kurio kinologai ruošia tokius šunis misijoms šeimose, kuriose yra žmonių, turinčių negalią ar autizmo spektro sutrikimą.

Į Gineso svajonių žygį ją išlydėjusi Vilniaus universiteto prorektorė, profesorė Vilmantė Pakalniškienė pabrėžė, kad buvimas su šunimi, bendra veikla, jo glostymas teigiamai veikia smegenų veiklą, streso hormonus keičia laimės hormonai. „Atsiranda rūpestis kitais, noras siekti tikslų, kinta žmogaus vidinė motyvacija, o tuomet kinta viskas – socialinis gyvenimas, psichologija. Žmonės tampa gerokai stipresni, labiau motyvuoti ko nors siekti, net kai būna labai sunku. O šuns pagalbininko misija – padėti žmogui su negalia tapti savarankišku, atlikti tam tikras veiklas, jausti mažiau nerimo specifinėse situacijose“, – kalbėjo profesorė.

Gineso svajonių žygio dieną VU Botanikos sode susibūrė beveik visi „Mulan fondo“ išugdyti šunys su savo šeimininkais. Vieną paskutinių, sunkiausių žygio ratų jie įveikė išvien su Ajana. „Širdis virpėjo, ašaros kaupėsi, kai pamačiau mūsų šeimas su mylimais šunimis asistentais visus drauge, – neslėpė Ajana. – Kitąmet „Mulan fondui“ – 10 metų. Aš turiu minčių įprasminti tai dar vienu žygiu su komanda, kurią esame subūrę. Matau visų pastangas, pažadu, kad dar ką nors sugalvosiu ir eisiu kilometrus už visą Lietuvą ir visas Baltijos šalis. O dabar fokusuosiu dėmesį į savo mokslus, nes neseniai gavau žinių, kad vienas mano mokslinis straipsnis praėjo pirmąjį etapą, kad būtų paskelbtas tarptautiniame mokslo žurnale.“

Gineso Svajonių žygyje Ajaną lydėjo jos vyras, paralimpinis čempionas Justas Pažarauskas, žygio duomenis fiksavo besikeičiantys liudininkai, jų veiklą koordinavo įmonės „Verslo progresas“ vadovas Vitalijus Osipovas. Ajaną aktyviai palaiko skaitmeninių paslaugų bendrovė „Bitė Lietuva“, TV3 žiniasklaidos grupė, radijo stotis „Power Hit Radio“, „Affidea Lietuva“ ir Vilniaus Universitetas. Palaikyti Ajanos idėjas galima ir skambinant trumpaisiais numeriais: 1403 (auka – 10 eurų) ir 1601 (auka – 5 eurai). Taip pat galima aukoti, įsigyjant specialius marškinėlius puslapyje svajoniuzygis.lt.