Televizijos ir teatro žiūrovams gerai pažįstama aktorė Agnė Šataitė prisipažįsta – nuo pat vaikystės ją neramina laikinumas, su kuriuo nesinori susitaikyti. „Sustok, akimirka žavinga“, – norėtų sušukti „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė. Aktorės interviu žurnale „Ji“ – apie namų tvarkymo maniją, taisyklę prie stalo ir įprotį, su kuriuo stengiasi kovoti.
Laiką šiandien, atrodo, kažkas tiesiog praryja. Iš skambučio sutarti dėl pokalbio akivaizdu, kad tai patiriate ir jūs. Ar jaučiate laiką? Ar spėjate pajusti?
O, taip! Dar ir kaip jaučiu... Nieko nesigailėdamas bėga. Baugu. Vis dažniau apie tai susimąstau. Bet ne jaunystės gaila. Apmaudi žmogaus egzistencija dėl visų laukiančios pabaigos. Šitai mane neramina nuo pat vaikystės – laikinumas, su kuriuo nesinori susitaikyti.
Apskritai esate griežta planuotoja ar viena tų, kurie stengiasi visus reikalus sukišti į bet kurį dienos plyšelį?
Greičiausiai esu reikli planuotoja. Nemėgstu netikėtų pasikeitimų, nenumatytų darbų. Vakarėlius ar pasisėdėjimą su draugais taip pat planuoju iš anksto. Tiesą sakant, man labai sudėtinga elgtis spontaniškai! Turiu galvoje dienotvarkę. Nenumatyti reikaliukai gali išvesti mane iš pusiausvyros.