Aktorė Aistė Diržiūtė – apie gyvenimą Ispanijoje: „Situacija yra rimta ir tai jaučiasi atmosferoje“
Aktorė Aistė Diržiūtė į Ispanijoje, Malagos provincijoje, įsikūrusį miestelį Benajarafe išvyko dar prieš paskelbiant karantiną. Lietuvoje įvedus naują gyvenimo režimą ir uždarius sienas į tėvynę, Aistė nusprendė negrįžti ir liko savo vaikino Germáno namuose. „Nors ir pasiilgau šeimos, čia jaučiuosi saugi“, – kalbėdama su Žmonės.lt prisipažino aktorė.
„Į Ispaniją, o konkrečiau, į Malagą, atskridau kelios dienos prieš pat karantino pradžią, kai situacija tik blogėjo, bet dar neatrodė, kad Europa atsidurs karantine. Per kelias dienas viskas apvirto aukštyn kojomis, Ispanija ir daugybė kitų Europos valstybių paskelbė karantiną, sienos pradėjo užsidarinėti, o aš vis svarsčiau ar rizikuoti ir keliauti į Alikantę ar Valensiją autobusu (maždaug 10 valandų kelionė) ir pasinaudoti Lietuvos organizuojamais skrydžiais, ar saugiai nejudėti glaudžiantis vaikino namuose, toli ne tik kad nuo Malagos ar artimiausio kaimo, bet iš esmės – toli nuo civilizacijos, pajūrio namelyje.
Apsisprendžiau likti, ne tik dėl saugaus nejudėjimo, bet ir dėl to, kad išskridus turbūt būtų tekę laukti ne vieną ar du mėnesius kada vėl būtume galėję pasimatyti. Nors pasiilgau šeimos, bet sprendimo nesigailiu, čia esu saugi, džiaugiuosi saule ir savotiškai „nežinau“ kas vyksta pasaulyje, nes su civilizacija susiduriu tik kai einu apie kilometrą iki artimiausio kaimo parduotuvės“, – Žmonės.lt pasakojo aktorė.
Aktorė prisipažino, kad karantino pradžioje aktyviai sekė su virusu ir situacija pasaulyje susijusias naujienas, ir dėl to pradėjo nebemiegoti naktimis. Būtent dėl šios priežasties nusprendė kasdien žinių nebeskaityti.
„Esu saugi ir tik nuolat skraidantys sraigtasparniai, patruliuojantys policininkai ir žmonės su kaukėmis parduotuvėje primena apie situacijos rimtumą. Šalis reaguoja griežtai. Pradžioje karantino dar išeidavome pajūriu pavedžioti šuns, o dabar – griežtai tik po vieną ir tik su dokumentu rankoje. Į maisto parduotuvę taip pat einame pakaitomis, vieną kartą per savaitę. Nors čia, toli nuo civilizacijos, sunku suprasti padėties rimtumą, tačiau įsijungus naujienas tik tą ir matai.
Žinoma, žmonės kas vakarą ploja medikams, bando drąsinti vienas kitą, per balkonus žaidžia bingo. Tačiau situacija yra rimta ir tai jaučiasi atmosferoje.
Parduotuvės dirba ribotu laiku, policija stabdo ir tikrina kur ir kodėl eini. Tačiau gražu matyti kaip laikosi šalies dvasia drąsinama ir palaikoma Ispanijos prezidento ir ministro pirmininko Pedro Sanchezo, kuris jau ir taip atėjo į valdžią ne pačiu lengviausiu momentu, o dabar turi atlaikyti ir pandemiją.
Net ne viską suprasdama, žiūrėdama jo kalbas kiekvieną dieną, (taip, jis kalba su tauta kiekvieną dieną) matau ir jaučiu, kaip gražiai jis kelia tautos dvasią ir stiprybę. Prie to prisideda ir karalius. Nuotaikos šalyje rimtos, baudos už nepaisymą karantino didelės, žmonės sėdi namuose, o apie pasivaikščiojimus parkuose visi jau seniai pamiršę, televizijos kanalai nuolat kalba apie pandemiją, statistiką, tačiau vietoj to, kad nuolatos sekčiau naujienas, stengiuosi užsiimti savais reikalais ar tiesiog skaityti knygą“, – pasakojo Aistė.
Aktorė prisipažino, kad dar prieš paskelbiant karantiną pati turėjo bėdų su sveikata – atsinaujino jos kasmetinis tonzilitas.
„Pasinaudojau savo ES sveikatos draudimo kortele ir apsilankiau ligoninėje, kur mane atidžiai patikrino ir išrašė reikalingų antibiotikų. Gera žinoti, kad net būnant toli nuo tėvynės tavimi bus pasirūpinta tinkamai ir su rūpesčiu. Jaučiuosi gerai ir saugiai, o tai turbūt ir yra svarbiausia. Nuolat palaikau ryšį su tėvais ir draugais, manimi labai rūpinasi vaikino šeima, o mes rūpinamės vieni kitais, gyvenam čia keturiese: vaikinas, jo brolis, šuo ir aš“, – pasakojo A. Diržiūtė.
Aistė atskleidė, kad įvedus karantiną jos dienotvarkė beveik nepasikeitė, labiausiai aktorė pasiilgsta kelionių, tačiau, anot jos – gera šiek tiek stabtelti ir pabūti su savimi.
„Jei nebūdavau aikštelėse ar atrankose – dirbdavau iš namų. Karantinas mane paskatino gaminti, nors visi, kas mane pažįsta, žino, jog negaliu to pakęsti, bet Ispanijoje jau buvo paragauta ir keptos duonos, ir sūrio pyrago, o per Velykas nustebinau savo pačios margintais kiaušiniais, prisiminiau dar iš mamos išmoktus būdus. Labai daug skaitau, rašau, dalyvavau online scenarijaus rašymo dirbtuvėse, į kurias turėjau kovo pabaigoje skristi į Lenkiją. Grįžau prie jogos, atradinėju meditaciją, keliuosiu kas rytą tuo pačiu metu ir laikausi rutinos, kad nors kiek išbūčiau rami. O svarbiausia, pradėjau tai, ką jau seniai atidėliojau, pradėjau savo YouTube kanalą. Kiekvieną savaitę kuriu vaizdo įrašus ir mėgaujuosi augančia auditorija. Kas žino, gal po karantino išeisiu į pasaulį jau ne tik aktorė, bet ir „youtuberė“? (Aistės YouTube kanalą rasite paspaudę ČIA).
Tad nors aikštelių ir „gyvų“ atrankų (o ne tik „self tapes“) labai pasiilgau, tačiau kūrimas savo pačios vaizdo įrašus šiek tiek primena aikšteles, o mokymasis kažko naujo, šiuo atveju – montažo, visada yra tik į naudą.
Karantino „dėka“ nusprendžiau ir grįžti prie savo „užmestos“ meilės – muzikos, atkeliavo mano instrumentas AKAI MPK MINI ir jo dėka groju ir kuriu muziką beveik kas vakarą, beje apie šią meilę plačiau papasakojau viename iš savo video.
Karantino „dėka“ pamačiau spektaklius, kuriuose kažkada vaidinau, o kažkada Teatro dienos proga įvykęs kursiokų video skambutis sugrąžino mus visus į vieną komandą, ir dabar, kalbam nuolat nesustodami, to buvau itin pasiilgus ir už tai turiu būti „dėkinga“ karantinui“, – pasakojo ji.
Aistė prisipažino, kad lengvai prisitaiko prie aplinkybių ir stengiasi bet kokią situaciją išnaudoti naudingai.
„Tai, kas vyksta pasaulyje, yra labai liūdna ir kelia daug nerimo, tačiau aš, kaip ir visada, stengiuosi išnaudoti bet kokią susiklosčiusią situaciją kaip įmanoma geriau. To linkiu ir visiems – mačiau nerimauti dėl to, kad negali kažko daryti, o pažvelgti iš kito kampo ir pagalvoti ką GALI daryti.
O gali tiek daug, visų pirma, sugrįžti į save ir paklausti ko iš tikrųjų nori, užsiimti dalykais, kuriuos jau seniai buvai atidėliojęs, pagalvoti koks sugrįši į pasaulį jau po karantino, pagalvoti, kad gal iš tikrųjų nebūtina tiek daug skraidyti ir teršti aplinką, nebūtina tiek daug vartoti ir galbūt visai neblogai yra pabūti su savimi?, – sakė ji ir pridėjo, kad turbūt dėl to, kad lėktuvai nebeskraido Benajarafe lyja daug dažniau, o saulėlydžiai nebe tokie rožiniai, bet oras gaivesnis nei bet kada, o gėlių žydi daug daugiau.