„Kai širdis staugia ir jauti, kad dūsti, ieškai būdų tam dusuliui panaikinti. Vienintelė išeitis man – atsiremti į savo profesiją ir daryti tai, ką galiu geriausia. Būdama pas tuos, kam labiausiai reikia. Kitaip tiesiog negalėjau“, – prisipažįsta „Auksinį scenos kryžių“ pelniusi aktorė, režisierė, dramaturgė, dabar Alytaus miesto teatre dirbanti Andra KAVALIAUSKAITĖ (36). Per šiuos karo metus Ukrainos teatruose ji pastatė du spektaklius.
Pirmą kartą kurti Ukrainoje Andra buvo pakviesta dar 2021-ųjų rugsėjį. Dirbdama su „Zoloti vorota“ teatro aktoriais sako supratusi, kad tai – tikrai ne paskutinis jos apsilankymas Ukrainoje. Pajuto begalinį ryšį, profesinę brolystę, apie kokią visada svajojo. Todėl, kai prieš metus vasario 24-ąją Ukraina pabudo nuo sprogimų, Andra tuoj pat norėjo susikrauti daiktus ir važiuoti ten: „Buvo sunku susitvarkyti su emocijomis. Rytą, vakarą ir naktį stebėjau žalias švieseles draugų ukrainiečių mesendžeriuose – šviečia ar ne... Savanoriavau, įgarsinau ukrainiečių poetų eiles, dalyvavau koncertuose, spektakliuose Ukrainai paremti. Bet visos tos veiklos atrodė beprasmės, norėjosi daryti ką nors daugiau, svarbiau.“
Kalbėdamasi su kolegomis Ukrainoje ji vis girdėjo: kiek mažai aktorių likę teatre – kas fronte, kas išvažiavo, nebežinoma, kokius spektaklius rodyti žiūrovams ir apie ką kalbėti.