Aktorė Aušra Štukytė: „Greitai bus dešimt metų, kaip esame susižadėję – o kodėl ne?“

Kas jums yra laimė?

Gera, kai esi laimingas. Tuomet ir darbus dirbti lengviau, ir piktą žodį nesunku pamiršti, žodžiu, viskas klojasi lyg sviestu patepta. Todėl būti laimingu norisi dažniau ir ilgiau, bet, deja, nesigauna taip. Tuomet pradedi klausi: „Turbūt su manim negerai kas nors?“

Juk reklamos plakatuose it žurnalų viršeliuose visi tokie laimingi! Žiniasklaidoje pilna patarimų, kaip tokiu tapti: keliauk, sportuok, sukurk šeimą, nebijok išsiskirti, nebijok rizikuoti, nusipirk butą šalia pušyno ir taip toliau. Viską padarei, kaip reklamos skelbė, o laimės taip ir nepadaugėjo. Tada ir supranti, kad ne tik laime klotas gyvenimo kelias, jame yra visa jausmų paletė. Kita vertus, laimės pojūtis gimsta žmogaus viduje. Nepavyks jos nusipirkti ir pasimatuoti – teks savyje  ieškoti. Gerai protėviai sakė, kad kiekvienas savo laimės kalvis.

O kas jus įkvepia vaidinti?

Mane įkvepia vaidinti žinojimas, kad už uždangos sėdi žiūrovai. Apskritai, vaidybos menas yra kiek kitoks. Dailininkas gali sakyti, kad jį kažkas įkvepia, o aktoriaus kuriami personažai gali ne įkvėpti, bet net „iškvėpti“. Tenka suvaidinti ir ne itin mielą žmogų. Mūsų vedliai yra režisieriai. Geras režisierius – visų aktorių svajonė.  Dauguma aktorių sulaukia klausimo, koks yra jų svajonių vaidmuo, bet, sakyčiau, reiktų klausi, koks jų svajonių režisierius. Aš, pavyzdžiui, vis dar svajoju, kad režisierius Oskaras Koršunovas mane pasikvies vaidinti pas save. Visada reikia svajoti apie geriausią.

Kokį didžiausią išbandymą teko patirti dirbant aktore?

Kiekvienas vaidmuo reikalauja nemažai pastangų. Įdomus faktas – moteris po gimdymo pamiršta, kaip buvo sunku, skaudu ir kiek jai kainavo visas tas procesas. Panašiai ir su vaidyba. Būna visko. Abejonės, nesėkmės, nusivylimas savimi. Bet rezultatas atperka sunkumus. Na, ir honoraras žinoma džiugina.

Esate sukūrusi daugybę vaidmenų kine ir teatre. Kuris vaidmuo įsiminė labiausiai?

Kuris vaikas mylimiausias? Kaip išsirinkti? Visi mylimi. (šypsosi)

Kada pajutote didesnį gerbėjų antplūdį?

Manau, kad po serialo „Moterys meluoja geriau“, kai Vilma pasibeldė į mano duris. Tuomet tiek Vilniuje, tiek mažesniuose miesteliuose labai dažnai sulaukdavau klausimo: „Kur Kostė?“. Arba sakydavo: „Kostei linkėjimai“. Manęs tai netrikdė, tiesiog gal šiek tiek pribloškė staiga užgriuvęs toks didžiulis ir neplanuotas dėmesio antplūdis. Nors, nemeluosiu, kartais tai vargino.

Jeigu galėtumėte atsukti laiką atgal, ar rinktumėtės aktorės profesiją?

Taip, kadangi visada svajojau dirbti scenoje. Scena man visada asocijavosi su erdve, kurioje visas dėmesys bus skirtas man ir kur galėsiu išreikšti save.  Prieš stojant į aktorystę neturėjau žalio supratimo, kas tai yra, bet esu be galo laiminga, kad papuoliau ten, kur iki šiol jaučiuosi gerai. Nuoširdžiai linkiu to visiems jauniems žmonėms, kurie yra spaudžiami iš karto po mokyklos rinktis profesiją. Jei dar nežinai, leisk sau palaukti, pabandyk dirbti, keliauti.

Šiuo metu esate susižadėjusi. Kiek laimės į gyvenimą įneša santykiai? O gal jau planuojate vestuves?

Mes jau daug metų esame susižadėję, neseniai paskaičiavome – greitai bus dešimtmetis. O kodėl ne? Taip ir gerai. O kaip bus ateityje – pamatysime.