Visų apkalbamas Coralie Fargeat filmas „Substancija“ į didžiuosius ekranus (ir į visuotinio dėmesio centrą) grąžino Demi MOORE (61), dešimtojo dešimtmečio žvaigždę, sekso simbolį ir per menkai įvertintą aktorę.
Už vaidmenį „Striptize“ 1996-aisiais išsireikalavusi moteriai negirdėtą 12,5 milijono JAV dolerių honorarą ir tapusi geriausiai mokama to meto žvaigžde, darbštuolė Moore teturi kelias „Auksinių gaublių“ ir „Emmy“ nominacijas. Kino apžvalgininkai pažymi, kad Ridley Scotto „Eilinė Džein“ pasirodė tiesiog per anksti – šiandien feministinė karinė juosta būtų tikrai pamaloninta visai kitokiu dėmesiu. Ir vargu ar kas išdrįstų pasiūlyti Moore „Auksinę avietę“. O be „Vaiduoklio“, „Gerų vyrukų“, „Šventojo Elmo ugnių“, „Nepadoraus pasiūlymo“, vadinasi, ir be Moore, devintojo ir dešimtojo dešimtmečių kinas būtų buvęs visiškai kitoks.
Ką jau kalbėti apie aukštuomenės kroniką. Demi Moore skyrybos su Bruce’u Willisu – o juk ši santuoka laikyta tobula, nevykusios vedybos su penkiolika metų jaunesniu Ashtonu Kutcheriu, kankinamos meilės paieškos išsiskyrus, kova su priklausomybėmis ir senėjimu pripildė ne vieną žvaigždžių gyvenimo kronikos puslapį. Ir sugulė į autobiografiją „Inside Out“ („Išvirkščias mano gyvenimas“).