Aktorė Justė Zinkevičiūtė – apie poilsiautojų perpildytą Nidą ir būsimą knygą
„Pokarantininė“ ar ne, bet, kad ši vasara – tikrai ypatinga. Pirmiausia savo ramybe“, – sako aktorė, knygos „Puodelis kavos prie jūros“ autorė ir moterims skirto projekto „Pasimatuok jūrą“ įkūrėja Justė Zinkevičiūtė. Nors per karantiną Justės, kaip ir daugelio aktorių darbai buvo sustoję – šiuo metu ji rašo antrąją savo knygą ir laukia rudens. „Rugsėjis man būna antra vasara“, – prisipažįsta žinoma moteris.
Kokia yra jums ši „pokarantininė“ vasara? Kuo ji ypatinga?
Kai kažkuriuo gyvenimo momentu lioviausi pati sau trukdyti švęsti gyvenimą, pradėjau lavėti, augti ir sustiprėjau širdžiai jaukiausiu būdu, tapo visai nesvarbu kokia tai vasara. Pokarantininė ar ne, bet, kad ji ypatinga – tai tikrai. Pirmiausia savo ramybe. Kada ateina ta ramybė? Labai gerai yra pasakiusi rašytoja Clarissa’os Pinkola: – „Širdis nurimsta ne kančias prisimindama – prisimindama meilę“.
Ar dėl karantino susijaukė jūsų asmeniniai, profesiniai planai?
Žinoma, kad buvo. Po karantino negrįžau į darbus kaip įprasta, nes teatrai dar nedirba, nors vasaros metu mes ir taip atostogaujame, spektaklių mažiau, bet nuo rugpjūčio pabaigos prasideda repeticijos. Labai džiaugiuosi, kad šiemet dirbsiu drauge su režisieriumi Jonu Vaitkumi. Teatras mano gyvenime reiškia kvėpavimą ir nors karantinas suvaržė visą kultūrinį gyvenimą, neturiu jokių priekaištų aplinkybėms ar juo labiau gyvenimui, o kai nelauki sulaikęs kvapo, tai ir pats laikas kitaip eina.
Neseniai užsiminėte apie būsimą knygą. Gal šiek tiek atskleisite apie ką ji bus?
Tai bus papasakota vienos moters istorija apie jos nedrąsius žingsnius išeiti ir dar nedrąsesnius nesugrįžti ten, kur nėra laukiama. Aš tiesiog atsidūriau tinkamu metu, tinkamoje vietoje ir man buvo leista ne tik girdėti, bet ir išgirsti vienos moters istoriją. Ji ypatinga ir tikiu, kad palies kitų moterų širdis.
Ar ilgai jai brendote?
Taip, knyga dar ir dabar rašymo procese. Vis nesugalvoju pabaigos. Bet knyga buvo pradėta rašyti prieš 3 metus.
Kokia šią vasarą jūsų akimis yra Nida, Neringa? Ar jus kaip vietinės neerzina tokia poilsiautojų gausa? Gal atvirkščiai – patinka?
Taip, visa Kuršių nerija šiemet kitokia. Aplink vyksta nemažai statybų, tvarkomi keliai... natūralu, kad yra tam tikra suirutė, kuri tikrai nelemia mažesnio srauto žmonių. Aš nesu mėgėja žmonių gausos, tad ir vasaros metu ieškau ramesnių vietų ir tyliai laukiu rugsėjo, nes Kuršių Nerijoje jis ypatingas. Rugsėjis man būna antra vasara.
Ar būtent Kuršių Nerija ir įkvėpė sukurti moterišką filosofiją „Pasimatuok jūrą“?
Matyt labiausiai moteris ir jūra. Mane žavi moters gebėjimas atgimti šimtus kartų ir vėl sugrįžti į gyvenimą. Mane žavi moters jėga kurti, dalintis, palaikyti, atlaikyti. Ir būtent „Pasimatuok“ jūrą kalba apie moters širdį, kuri kai prabyla – griūva net pačios storiausios sienos. Moteriška filosofija kalba apie moters pasaulį ir įkvėpimą jame bei kuria drabužius, kurie neša tam tikrą žinutę. Pavyzdžiui šią vasarą į „Pasimatuok jūrą“ spintą pakabinome džemperius, kurie kalba apie vidinę moters eleganciją. Apie tylius žingsnius ir garsius jų pėdsakus. „Pasimatuok jūrą“ yra moterims apie moteris, bet kaip visada pabrėžiu susitikimuose su moterimis – suvokus savo galią, eikime namo ir mylėkime savo vyrus ir vaikus. Tai yra didžiausias džiaugsmas žemėje.