Aktorė Justė Zinkevičiūtė: „Nemeluoju apie savo gyvenimą, bet ir vertinu privatumą“

Trumpa dosjė

• Didžiausias laimėjimas. Diena, kurią pragyvenu jausdamasi laiminga.
• Svarbiausias grožio ritualas. Miegas ir gera nuotaika.
• Patogiausias drabužis. Suknelė
• Dažniausiai vartojamas posakis. „Pagyvenkime su tuo ir pažiūrėkime, kas nutiks.“
• Gražiausias girdėtas komplimentas. Tas, kuris pasakytas nuoširdžiai.
• Mėgstamiausias paros laikas. Ankstus rytas, kai nėra triukšmo ir bunda nauja diena.
• Miegojimo poza. Visą naktį galiu išmiegoti ant vieno šono.
• Mėgstamiausias augalas. Gėlės.
• Patinkantis gyvūnas. Mano penkiolikos metų Jorkšyro terjerė Nika.
• Ramybės oazė. Prie jūros.

Juste, jūs visada tokia moteriška. Net naujoji jūsų laida „Pokalbiai prie jūros. Atostogų ritmu“ dvelkia subtilumu, elegancija, ramybe ir švelnumu...

Ačiū už komplimentą (šypsosi). Sakyčiau, kad nėra vieningos nuomonės, kas tas moteriškumas. Man atrodo, kad tai yra asmeninis pasirinkimas. Būsena pagal norus, poreikius, pageidavimus, pagal tai, kuo, kam ir dėl ko gyvenam.

Man moteriškumas yra širdies lengvumas. Tai leidimas sau būti pačiu priimtiniausiu būdu. Ir laidą 80 procentų kuria moterys. Taigi ta švelni elegancija susipina su intriguojančiu subtilumu ir ypatinga jėga, kuri leidžia sukurti gražų rezultatą. Jį ir matome ekrane.

Apie ką jūsų vedama laida?

Apie atostogų ritmą. Tai tikri ir nesuvaidinti pokalbiai, kurie ant marių kranto, jachtoje ar įlipus į švyturį būna visai kitokie. Nuoširdesni. Atviresni. Paliečiantys širdį. Taip pat laidoje pasakojame, ką galime nuveikti, kur skaniai pavalgyti, ką pamatyti atostogaujant.

Ar patinka naujasis laidos vedėjos vaidmuo? Kaip sekasi?

Kaip man sekasi, geriausiai gali pasakyti žiūrovai, bet visada stengiuosi, kad laidos pašnekovai jaustųsi komfortiškai, kad atsispindėtų atostogų nuotaika, rūpesčiai nublanktų.

Labiausiai mane džiugina, kai pokalbio metu užsimirštama, kad įjungtos kameros. Mėgaujuosi bendravimu ir kaskart, kreipdamasi į žiūrovą, žinau, kad kamera yra tarsi pats geriausias draugas, kuriam negaliu meluoti.

Ar lengva moteriškai moteriai šiandien?

Aš galvoju, kad nereikia visko taip sureikšminti. Moters prigimtyje užkoduotas moteriškumas. Vyro – vyriškumas. Nesikeiskime vaidmenimis. Neįrodinėkime nieko. Nekariaukime su vėjo malūnais.

Vietoj to džiaukimės gyvenimu, realizuokime save, dirbkime mėgstamą darbą, užsidirbkime, kad galėtume savimi pasirūpinti. Skirkime laiko poilsiui – jis moteriai padeda augti. Nustokime kovoti su visuomenės primetamais stereotipais.

Rudenį dienos šviesą išvys antroji jūsų knyga. Apie ką ji?

Knyga „Kol žiovauja žuvėdros“ buvo rašoma ketverius metus. Jaučiu atsakomybę savo skaitytojams. Vertinu jų laiką, todėl norėjau sukurti įkvepiančią knygą. Kaip sakau, galbūt ją perskaičius kils noras keisti gyvenimą. Nors knyga tikrai ne apie tai. Ji apie draugystę, kuri gydo. Apie dienas, kai turėtų nebeskaudėti, bet vis dar skauda.

Knygoje papasakota vienos moters istorija, sudaryta iš daugelio mažų, kurias išgyveno visos mano pažįstamos moterys. Apie išgydytą skausmą, kuris galiausiai padeda gyventi.

Kaip ir kada kilo noras parašyti knygą?

Knygoje yra ypatingas momentas – tikri mano senelio Leono pasakojimai apie senąją Kuršių neriją. Man norėjosi užrašyti jo prisiminimus. Vengiau vien faktų, todėl pasakojimai susipynė su istorija.

Sakoma, kad kiekvienas rašytojas turi savo mūzą. Kas jūsiškė?

Aš nesu rašytoja. Nemėgstu skambių frazių. Kaip mano senelis yra pasakęs – „gyvenimas ne kalbėjimas iš tribūnų, jis yra apie žmonių širdis“. Esu moteris, kuri rašo knygas, kuri leidžia sau tokią prabangą, net jeigu yra manančių kitaip.

Jau ne vienus metus puoselėjate savo projektą „Pasimatuok jūrą“. Kaip sekasi?

Aš džiaugiuosi, kad su kiekviena vasara vis daugiau moterų atranda mano kuriamą filosofiją. Ji ne tik apie drabužius. „Pasimatuok jūrą“ yra gyvenimo būdas, emocija, kuri įkvepia. Tai filosofija apie vidinį moters grožį, tą lengvumą ir įkvėpimą. Apie kiekvieną iš mūsų, kuri tobulai vaikšto avėdama aukštakulnius, bet vidinį sielos grožį atranda tipendama basomis.

„Pasimatuok jūrą“ yra moterims apie moteris, bet, kaip visada pabrėžiu susitikimuose, suvokusios savo galią, eikime namo ir mylėkime vyrą bei vaikus. Tai yra didžiausias džiaugsmas žemėje.

O kaip aktorystė? Ar lieka jai laiko?

Žinoma. Tik šiuo metu negaunu pasiūlymų. Bet žinau, kad tai laikina. Visada sakau, kad aktorystės sinonimas yra laukimas (šypsosi).

Esate kilusi iš Nidos. Dažnai renginiuose pristatoma kaip vilnietė. Kaip save identifikuojate?

Taip ir identifikuoju. Aš nevaidinu savo gyvenimo. Aš jį gyvenu tikrai be kaukių. Anądien viena pažįstama klausė, kaip gyvenu. Sako: „Matau, kad socialinėje erdvėje gyveni gerai, o kaip iš tikrųjų?“ Atsakiau jai, kad dar geriau (juokiasi).

Kaip minėjau, ne tik nemeluoju apie savo gyvenimą, bet ir vertinu privatumą, kuris suteikia dar daugiau spalvų.

O kokia Nida, jūsų akimis, šiandien?

Nidos gamta – magiška. Ten pailsi tiek kūnas, tiek protas. Kiekvienas kampelis tarsi skirtas medituoti. Bet žmonės čia per daug triukšmauja. Aš nemėgstu minios, tad ir vasaromis ieškau ramesnių vietų ir tyliai laukiu rugsėjo. Jis Kuršių nerijoje ypatingas. Rugsėjis man būna antra vasara.

Ar jūsų ateitis – Nidoje, namelyje šalia jūros?..

Senatvėje tai būtų tobulas planas!

Žurnalą „Ji“ galite užsiprenumeruoti, daugiau informacijos rasite ČIA.