Aktorė Lily James: „Man visada patiko berniukai, bet dievinau moteris“

Tam ji turi rimtų meninių argumentų – kuri profesionalė nesvajotų atmesti sąlyginumų, visiškai pasitikėti režisieriumi, filmavimo grupe ir tiesiog atsiduoti kūrybai? Tačiau striptizo šokėjos vaidmens kol kas jai nesiūlo – net pikantiškame seriale „Secret Diary of a Call Girl“ („Slaptasis prostitutės dienoraštis“) ji vaidino nieko apie motinos veiklą neįtariančią eskorto agentūros savininkės dukrą.

Prestižinės Guildhall muzikos ir dramos mokyklos absolventė, aktorių dinastijos trečios kartos atstovė (per senelę iš tėvo pusės net yra tolima prezidento George’o Busho giminaitė) turi daugiau ambicijų, nei vaidinti istoriniuose filmuose ir pasakose (nors Pelenė, Nataša Rostova BBC seriale „Karas ir taika“, ledi Rouz iš „Dauntono abatijos“ bei Elizabet Benet iš „Puikybės ir prietarų ir zombių“ – išties puikios ir pelnė jai įvertinimų). Tiesiog kiekvienam darbui ir amžiui – savas laikas, ir Lily nuosekliai eina pirmyn. Du pastarieji filmai, kuriuose ji pasirodė, – „Vaikis ant ratų“ ir „Tamsiausia valanda“ – iš „Oskarų“ sąrašo: pastarasis gavo dvi statulėles, o nominuotas šešiose kategorijose, pirmasis buvo nominuotas. Ir nesvarbu, kad taip įvertintas ne pačios Lily vaidmuo: dirbti gerame filme su režisieriais, kuriančiais prestižinių apdovanojimų vertas juostas, – laimėjimas ir proga mokytis.

Ne mažesnis laimėjimas – ir darbas su garsiomis kolegėmis. Juolab kad Lily sako nuo vaikystės turėjusi tokių damų pavyzdžių, kuriais norėjo sekti. „Man visada patiko berniukai, bet dievinau moteris“, – teigia ji viename interviu. Sakykime, Helena Bonham Carter, su kuria vaidino „Pelenėje“. „Ji patarė per daug nesijaudinti, jei kas labai nesiseka, nebijoti parodyti, kad esi viso labo žmogus, nedrausti sau susimauti“, – prisimena James.

Prie sektinų pavyzdžių temos kaip nepaminėsi naujausio aktorės darbo – liepą pasirodančio populiariojo miuziklo „Mamma Mia!“ tęsinio „Mamma Mia! Here We Go Again“, kur ji dainuoja, šoka ir įkūnija ne ką kitą, o Meryl Streep heroję Doną jaunystėje.

Miuziklas pusę metų filmuotas Kroatijoje, paskui – Anglijoje, ir Lily teko atsisakyti daugelio mažų malonumų – nuo taurės vyno iki susitikimų su draugais, nes jiems neliko laiko. Nors tai turbūt ir pakeliama kaina už galimybę vaidinti su tokia profesionale kaip Streep.

Ruošdamasi filmuotis, ji peržiūrėjo visas juostas, kuriose vaidino Meryl, ypač – iš jaunesnių laikų. Didžiausią įspūdį paliko 1990 metų komedija „Linkėjimai nuo bedugnės krašto“, kur Meryl herojė – tokia drąsi, karšta, pašėlusi, ir 1992-aisiais sukurta „Mirtis jai tinka“.

Lily iki šiol negali pamiršti pirmo susitikimo su žvaigžde. Meryl buvo koplyčioje (filmuota Sofi – Streep herojės dukters – vestuvių scena) ir dainavo, visas epizodas buvo be galo emocingas. O pati Lily sėdėjo už durų žinodama, kad tuoj tuoj pamatys gyvą Streep, ir verkė iš susijaudinimo. Tačiau Holivudo diva pasirodė esanti šauni ir bendrauti su ja buvo labai lengva. Meryl palaikė jaunąją kolegę ir taikėsi prie jos ritmo.

Ironiškiausia, kad agentai James neskubėjo siūlyti vaidmens miuzikle, nors ji visuomet dievino grupę ABBA. O tai, kaip aktorė vis dėlto jį gavo, patvirtina, kiek daug gyvenime lemia atsitiktinumas. Vienintelis savaitgalis, kai ji galėjo dalyvauti atrankoje, sutapo su Glastonberio festivaliu, į kurį ketino vykti kartu su mylimuoju (sprendžiant iš žiedo ant Lily piršto, gali būti, kad – sužadėtiniu, nors šių gandų aktorė nekomentuoja) Mattu Smithu (35). Pora dėl to rimtai susiginčijo, bet galiausiai Mattas laukė merginos po atrankos ir jie automobiliu nulėkė 185 kilometrus į Glastonberį. Agentai net nedrįso jai skambinti, kad praneštų gavus vaidmenį, nes žinojo, jog bus išjungusi telefoną.

Beveik per atsitiktinumą Lily gavo ir rašytojos Džuljet vaidmenį istorinėje melodramoje „The Guernsey Literary and Potato Peel Pie Society“ („Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugija“). Pradžioje aktorė atmetė scenarijų, tačiau negalėjo jo pamiršti, – tokių nuoširdžių tekstų šiandien reta, ir galiausiai režisieriui Mike’ui Newellui pasakė „taip“. Turint omeny, kad prieš dešimt metų išleistas amerikiečių Mary Ann Shaffer ir Annie Barrows romanas nepaprastai populiarus anglakalbiame pasaulyje (11 savaičių „The New York Times“ bestselerių viršūnėje – puikus rodiklis), Lily neapsiriko. Savo žiūrovą turės ir jaunos režisierės Nios DaCostos juosta – modernus vesternas „Little Woods“ („Mažieji miškai“). Žodžiu, nėra laiko princesėms – juk tiek daug gyvų ir veiklių moterų vaidmenų. O jei pasitaikys kokia įdomi princesė, James apsispręsti padės laimingas atsitiktinumas.