„Visi žino, kad net apie kitą menininką rašydama niekad nelendu į asmeninį gyvenimą. Juo labiau svetimų paslapčių neišduodu, nors būna, kad daug visko žinau apie savo pašnekovus. Todėl ir mano meilės nemeilės paslapčių teks ieškoti tik tarp eilučių. Aš nesu per daug atvira...“ – tikina į knygos „Jaunystė. Gražiausi gyvenimo metai“ pristatymą bičiulius ir kolegas sukvietusi aktorė Gražina BAIKŠTYTĖ (73).
Ne kartą esate sakiusi, kad apie save tai jau tikrai knygos nerašysite...
Taip, tikrai sakiau tai ne kartą. Man atrodė per intymu kalbėti apie save, net rašant apie kitus Lietuvos menininkus patikdavo likti už kadro. Tai kas įvyko? Pradėjau galvoti, kad tikrai yra ką papasakoti iš tų mano jaunystės laikų. O laikas bėga... Kada, jei ne dabar? Apsisprendimą palengvino dar ir tai, kad knyga nėra vien autobiografinė. Apskritai apie save sunku rašyti, nes nesinori nei per daug girtis, nei peikti. Todėl išėjo tokia labiau savęs ir to laikmečio, kuriam teko mano jaunystė, analizė. Kaskart rašydama knygą galvoju, jog ji turi būti tokia, kad ne vien man ir mano giminėms būtų įdomu – ir svetimam, manęs nelabai pažįstančiam.