Daugybė moterų, ypač visuomenei žinomų, žodžio „menopauzė“ vengia iš tolo. O jūs štai jį kartojate su jaunatvišku guvumu – ir nieko...
Ir atrodau dar gyva, taip? (Juokiasi.) Pamenu, prieš metus, kai ta nelemtoji menopauzė mane užklupo, daviau interviu televizinei sveikatos laidai. Kūno pokyčiai jau buvo prasidėję, nei fiziškai, nei psichologiškai nesijaučiau gerai, tad nuoširdžiai išpasakojau savo problemas. Kitą dieną žurnalistė atsiuntė pakoreguoti tekstą ir atsargiai paklausė: „Klausyk, o tu tikrai nori viešai apie tai kalbėti?“
Ir tada manyje užsidegė pavojaus lemputė. Palaukite, tai kaip čia dabar bus? Aš, būdama sveiko proto, visai Lietuvai pranešiu, kad mane ištiko menopauzė – o žinant tipišką lietuvišką požiūrį tai reiškia, kad esu sena boba, kuriai jau viskas baigta, labanakt, laikas į šiukšlyną. Juk visuomenės požiūris yra būtent toks! Tai gal nereikia? Bet tada atėjo antroji mintis: o kodėl? Kodėl man turėtų būti gėda dėl visiškai