Aktorė Skaistė Anusevičiūtė-Vievesė šią vasarą su vyru Irmantu ir sūneliu Vėju leidosi į vasaros nuotykį – įsirengė namelį ant ratų ir jame apsigyveno. „Vaikui visur gerai, kur su juo yra mama“, – Žmonės.lt sako Skaistė, užbėgdama už akių manantiems, jog toks gyvenimo būdas su vienuolikos mėnesių sūnumi gali būti sudėtingas ir nepatogus.
Šią vasarą metėte sau iššūkį – nusprendėte atsisakyti pastovaus būsto ir kartu su vyru bei kūdikiu apsigyvenote namelyje ant ratų. Kam kilo ši idėja?
Iš prigimties su vyru esame laisvos sielos žmonės, mėgstame permainas, nuotykius ir netikėtumus. Mylime gamtą ir vadovaujamės idėja, kad mažiau yra daugiau. Svarbiausia, kad esame drauge! Mums taip gera pabėgti iš miesto šurmulio, atsikvėpti nuo darbų ir intensyvaus tempo. Šiuo metu auginame sūnelį, todėl šis laikas – tinkamiausias būti visiems drauge ir tyrinėti pasaulį.
Idėją abudu gvildenome jau anksčiau, tačiau gyvenimas yra nenuspėjamas: viską dėlioji, dėlioji ir štai tau netikėtumas – karantinas, sienos uždarytos, visa planeta sustojo. Taigi, negalėjome sugalvoti geresnio laiko nei ši krizė, kuria pasinaudoję įgyvendinome savo svajonę.
Dažnai su vyru leidžiatės į avantiūras? Kuri įsiminė labiausiai?
Turbūt labiausiai atmintyje išliko pati pirmoji mūsų kelionė, kuri man buvo pirmas tokio tipo nuotykis. Tik baigus vidurinę, žinoma, su minimaliu biudžetu skridome į Portugaliją ir tranzavome per visą šalies pakrantę nuo Porto iki Faro. Patikėkite, nuotykių pirmam kartui patyrėme su kaupu: teko miegoti daugiabučių laiptinėse, palapinę statyti visiškai atsitiktinėse vietose. Tačiau tuo metu buvome jauni, bebaimiai ir karštai įsimylėję, atrodė, kad visas pasaulis mūsų rankose. Nors jei atvirai, tikiu, kad labiausiai įsimintinos kelionės ir nuotykiai dar tik prieš akis.
O kaip šie du bebaimiai jaunuoliai susipažino?
Mane ir vyrą suvedė Baltijos jūra – pamatėme vienas kitą ir įsimylėjome iš pirmo žvilgsnio. Tuo metu buvome šviežutėliai pilnamečiai, na, o toliau sekė ilga ir audringa draugystė, kuri sėkmingai atlaikė visus iššūkius (šypteli).
Šios vasaros nuotykiui įgyvendinti teko įsigyti ir įrengti namelį ant ratų. Kiek laiko užtrukote, kol van‘as buvo tinkamai paruoštas „naujam gyvenimui“?
Visas įrengimo procesas truko pusantro mėnesio. Pagrindinis prioritetas buvo sukurti kuo erdvesnį pojūtį, todėl apdailai rinkomės šviesias spalvas. Erdvę pasistengėme išnaudoti maksimaliai, todėl ilgai planavome ir piešėme savo viziją, skaičiavome, matavome. Kadangi viską darėme patys – šiltinome ir klojome grindis, klijavome plyteles, gaminome baldus – dabar jame gyventi yra neapsakomai geras jausmas. Vertiname namus, kuriuos turime, nes patys juos susikūrėme ir žinome, kiek daug į tai įdėjome.
Kiek laiko planuojate taip gyventi?
Kiek leis Lietuvos orai ir mūsų užimtumas. Galbūt, visą vasarą. Nieko daug neplanuojame, kadangi tikime likimu ir šiai dienai visiškai atsiduodame jo vingiams.
Nebijote, kad gyvenimas ant ratų su kūdikiu gali būti kiek sudėtingas ir nepatogus?
Gyvenime dažniausiai bijau, pavyzdžiui, tamsos (juokiasi). Tačiau tokie dalykai, kaip nepatogu, negražu ar neskanu – manęs negąsdina. Erdvės mes turime daug daugiau nei žmonės, gyvenantys 100 kvadratinių metrų namuose. Kiekvieną dieną leidžiame gamtoje, pievose, miškuose, paplūdimyje. Sūneliui tai teikia tik dar daugiau džiaugsmo ir naujų įspūdžių. Matome, kaip greit jis tobulėja ir džiaugiasi savo pirmais kartais.
Kaip į tokį pasirinkimą reaguoja aplinkiniai?
Mus supa labai pozityvi ir palaikanti aplinka, o kitų nuomonių nesiklausome, gyvename sau ir kritikuojantiems nusišypsome. Dar prieš gimstant sūneliui, girdėjome kalbas, kad gyvenimas pasikeis, to ir ano nebebus galima daryti, pamiršime keliones... turiu pripažinti, kad kūdikio atsiradimas tikrai įnešė naujų „vėjų“, tačiau mes išlikome savimi, o kūdikėlis sudėliojo prioritetus į vietas ir tikrai niekam netrukdo. Priešingai, šis vaikelis dar labiau įkvepia kibtis į gyvenimą!
Šiuo metu, kai negalite keliauti į užsienį, galbūt apvažiuosite Lietuvą?
Tikrai taip! Šią vasarą grožėsimės ir tyrinėsime gimtinę, bandysime aplankyti kuo daugiau neturistinių gamtos kampelių. Mąstome net sudaryti savo, kaip #vanlifer'ių, netradicinį #wild maršrutą. Pradėjus Instagram platformoje dalintis namelio ant ratų įrenginėjimo procesu, susilaukėme labai daug bendraminčių dėmesio, susirašinėjome ir su kitomis šeimomis, kurios taip pat įsirenginėja namelius ant ratų. Tiesą sakant, netgi svajoju apie mūsų visų susitikimą.
Motinystę su darbu ir „naujų vėjų“ paieškomis visuomet lengva suderinti?
Viskas visada priklauso nuo požiūrio, o maniškis – pozityvus. Kai mama gerai nusiteikusi, myli savo darbą ir jaučiasi laiminga, tada ir sūneliui gerai. Dirbu savo malonumui, o ne dėl pinigų. Juk ne paslaptis, kad aktoriai ne kosmosą ir uždirba. Derinti darbą ir motinystę visai nesudėtinga todėl, kad turiu begalinį vyro palaikymą. Šeimoje esame lygiaverčiai partneriai ir aš tai labai vertinu. Galiu save realizuoti ne tik kaip mama, bet ir kaip savo srities atstovė.
Esate minėjusi, kad sūnus Vėjas jau ir pats sudalyvavo filmavimuose. Galbūt norėtumėte, kad ateityje jis eitų mamos pėdomis ir taip pat siektų aktoriaus karjeros?
Su begaliniu smalsumu nekantrauju sužinoti į ką atsigimė Vėjas, nes mes su vyru esam labai skirtingi. Jei vienam juoda, kitam – balta. Kartais negaliu patikėti, kaip susišnekame (juokiasi). Žinoma, mūsų skirtumai labai papildo vienas kitą. Man svarbiausia, kad sūnus pats žinotų, kuo nori būti. Neturime jokių lūkesčių, tiesiog smalsaujame ir laukiame to etapo.
Ką pasakytumėte tėvams, kurie nori, tačiau nedrįsta leisti į panašias avantiūras?
Manau, kad nėra vieno tinkamo šeimos modelio visiems. Svarbiausia, kad šeima nepaisant to, kur jie yra, kiek įsipareigojimų ar vaikų jie turi, nepamirštų kiekvieną dieną džiaugtis mažais dalykais. Eksperimentuokite, išdykaukite, mylėkite gyvenimą ir jis mylės Jus.
