Pirmadienis – vienintelė diena savaitėje, kai aktorius nerepetuoja, nesigrimuoja ir nevaidina. Poilsio dieną aktorius išlenda iš svetimų gyvenimų drabužių ir lieka su savais – tikrais ir mažai kam žinomais. Šį kartą atvirumo vakarui ryžosi aktorė Toma Vaškevičiūtė. Susitikti, susipažinti, pabūti kitaip nei įprasta teatre sostinės publika pakviesta pirmadienį, Lietuvos teatro sąjungoje.
Toma Vaškevičiūtė – viena ryškiausių šiandienos Lietuvos aktorių, aktyviai dirbanti teatre, kine ir televizijoje. Jauna aktorė per savo karjerą jau sukūrė virš dvidešimt vaidmenų teatre, virš dešimt kine, o netrukus pasirodys istoriniame seriale „Laisvės kaina. Savanoriai“, kurį transliuos nacionalinė televizija.
Aktorės apdovanojimų sąraše ir vienas svarbiausių Lietuvoje – „Auksinis scenos kryžius“, 2010-aisiais jai įteiktas už pagrindinį Luizės vaidmenį spektaklyje „Laimingi“.
Pirmadienio vakarą Lietuvos teatro sąjungoje T.Vaškevičiūtė susitiko su gerbėjais – dalyvavo atvirame pokalbyje.
Dar prieš renginį kalbėdama apie kūrybos vakarą T.Vaškevičiūtė neslėpė noro, kad jis būtų šiltas, atviras ir šiek tiek netikėtas: „Skaitysiu savo gyvenimo aprašymą, išduosiu mano pačios rašytus repeticijų užrašus, įsimintinus pokalbius – stengsiuosi, kuo labiau susipažinti su savo žiūrovu, kuriam įdomi mano kūryba.“
Į T.Vaškevičiūtės kūrybos vakarą atvyko ne tik teatro gerbėjai, aktorės bičiuliai, bet ir širdies draugas, aktorius Tadas Gryn.
Bendraudama su Žmonės.lt aktorė nė neketino slėpti, kad prieš susitikimą su publika jaudinosi: „Toks renginys man – pirmąkart. Eksperimentas. Nežinau, ko tikėtis. Einu į nežinią ir man tai išbandymas. Įdomu, kas ateis. Manau, susirinks skirtingi žmonės. Įdomu, ką jie norės sužinoti. Jaudinuosi ir laukiu.“
Šitiek vaidmenų kine, dar daugiau teatre. Kur vaidinti jai patinka labiau?
„Man patinka visur vaidinti, ir sunku pasakyti, kur geriau. Teatre pasirodyti tenka dažniau, bet abi sritys man patinka ir negaliu nė vienos išskirti“, – Žmonės.lt sakė aktorė.
Paprašyta išskirti įsimintiniausius vaidmenis susimąstė: „Sunku pasakyti, jų buvo labai daug. Tai ir Dora iš „Mūsų klasės“, Herta iš „Didvyrių aikštės“, Ieva Teresė iš „Katedros“ ir daug kitų vaidmenų. Įsimintini jie dėl skirtingų priežasčių. Vieni ypatingi kaip iššūkis – dideli, sunkūs. Kiti maži, bet su labai miela kompanija, su kuria gera kartu kurti.“
Ar yra koks veikėjo tipažas, kurį vaidinti T.Vaškevičiūtei patinka labiausiai? „Stengiuosi išvengti etikečių. Aišku, kad būna stereotipų, bet... Džiaugiuosi, kai veikėjai būna skirtingi, ir pati ieškau naujų spalvų. Žinoma, man teko nemažai dramatiškų vaidmenų, bet taip pat ir komedijų, todėl sunku pasakyti“, – sakė ji.
O paklausta, lengva ar sunku Lietuvoje gyventi kultūros pasaulio atstovui, šypsosi: „Nenorėčiau skųstis. Manau, kad ką pasėsi, tą ir pjausi. Reikia įdėti daug gyvybinės energijos, kad šioje srityje būtų gera, kad klostytųsi. Bet kalbant apie save... Gal ir nėra taip lengva, bet man įdomu. Nežinau, ar sunku.“