Aktorės Claire Foy žvaigždės valanda – sunku, bet verta

Claire atsisveikino su ją išgarsinusiu „Netflix“ serialu „Karūna“, kuriame vaidino karalienę Elizabeth II: trečiajame ir ketvirtajame sezonuose ją pakeitė dešimčia metų vyresnė kolegė Olivia Colman (pagal kūrėjų sumanymą, senstančius herojus įkūnija vis vyresni aktoriai).

Atsisveikinta ne be kartėlio: šių metų kovą kilo skandalas, kai paaiškėjo, kad Claire honoraras už epizodą buvo apie 11 tūkstančių eurų mažesnis nei Matto Smitho (36), įkūnijusio Edinburgo hercogą, princą Philipą. Prodiuseriai atsiprašė abiejų aktorių ir pažadėjo atlyginti piniginę skriaudą – Claire turėjo atgauti 225 tūkstančius eurų. Bet nuoskauda liko: taip, serialas pelnė Foy pasaulinę šlovę, „Auksinį gaublį“ ir „Emmy“, tačiau ji atidavė jam dvejus metus, dievino savo darbą ir viską, kas susiję su serialu.

Vargu ar nusivylimą sušvelnina atsisveikinimo dovana – 1957 metų „Rolex“ laikrodis, kuriuos gavo visi pagrindinių vaidmenų atlikėjai, kai paliko serialą. Paguosti galėtų nebent tai, kad naujosios karalienės honoraras bus toks pats, kaip ir naujojo princo Philipo – Tobiaso Menzieso. Bet Foy sako, kad prodiuseriai piktnaudžiauja aktorių varžymusi tarpusavyje ir pažeidžiamumu, yra įsitikinę, kad darbo ištroškę žmonės priims ir dešimt kartų mažesnį atlygį.

Apie honoraro nelygybę išsitarė „Karūnos“ prodiuserė Suzanne Mackie. Per spaudos konferenciją ji pasakė, kad Smithui buvo mokama daugiau, nes serialo pradžioje jis buvo žinomesnis. Tačiau per dvidešimt epizodų Claire tapo tiesiog etalonine Elizabeth II. O ir Mackie ne visai teisi: ir iki „Karūnos“ Claire vaidino keliuose sėkminguose televizijos filmuose, buvo ledi Makbet kritikų puikiai įvertintame spektaklyje, įkūnijo karalienę Aną Bolein populiariame istoriniame seriale „Vilko dvaras“.

Ji – išties gera aktorė, prasimušusi savo jėgomis, talentu ir nepaisydama aplinkybių. Pirmiausia sveikatos bėdų: visą vaikystę sirgo jaunatviniu artritu ir kurį laiką net vaikščiojo su ramentais, septyniolikos jai buvo aptiktas gerybinis auglys akyje. Claire buvo tik įstojusi į Liverpulio Johno Mooreso universitetą studijuoti teatro ir kino meno. Dvidešimt trejų išgyveno rimtą nerimo priepuolį – jaunai moteriai prireikė specialistų pagalbos, ji neteko apetito, negalėdavo užmigti be vaistų. Ką jau kalbėti apie sceną ar filmavimo aikštelę.

Šiandien Claire stiprybės šaltinis – jos šeima: vyresnioji sesuo, brolis ir mama, padedanti prižiūrėti mažąją Ivy Rose (3). Su mergytės tėvu aktoriumi Stephenu Campbellu Moore’u (38) ji išsiskyrė šį pavasarį, nors sako ir taip seniai nebegyvenę kartu. Tėvo pareigų Campbellas Moore’as nepamiršta, be to, abu aktoriai puikiai supranta vienas kito profesines bėdas, taigi Foy nelaiko savęs vieniša motina. Tačiau jos prisipažinimas, kad seniai atsisakė minties apie laimę, skamba filosofiškai ir liūdnai. „Manau, kad vieną akimirką žmogus gali būti beprotiškai laimingas, o kitą pasijusti apgailėtinas. Aišku, kad mano gyvenime netrūksta smūgių ir sukrėtimų, tai normalu. Aš išties laiminga, bet... Nedramatizuoju, tačiau nesitikiu, kad viena ar kita truks ilgai“, – samprotauja ji viename naujausių interviu.

Skyrybos, sunki vyro liga (2017 metais jam operuotas vėl atsinaujinęs smegenų auglys), įtemptas darbo grafikas: filmuodamasi „Karūnoje“, į kurią grįžo vos keturi mėnesiai po dukters gimimo, Claire vaidino dar keturiuose filmuose – be minėtųjų, dar buvo biografinė drama „Noras gyventi“ ir Steveno Soderbergho siaubo trileris „Nesava“. Pridėkime ne itin stiprią sveikatą, polinkį į pesimizmą ir visai nenuostabu, kad baigusi filmuotis „Pirmajame žmoguje“ Foy daro ilgą kūrybinę pertrauką.

Juolab kad jai dar reikės atlaikyti „Merginos voratinklyje“ reklamos turą. Ir neišvengiamą lyginimą su dviem ankstesnėmis Lisbet Salander – originaliąja švedų aktore Noomi Rapace ir amerikiete Kate Mara. Foy sako, kad vaidino pakankamai išgalvotų personažų ir realių herojų, taigi iškart žinojo, jog jos darbą visi kritikuos ir lygins. Toks iššūkis net viliojo, nors suvokė, kam save pasmerkė.

Aktorės žodžiais, jos Lisbet – kitokia nei Stiego Larssono herojė, išvydusi pasaulį 2002 metais („Mergina voratinklyje“ – trilogijos tęsinys, parašytas švedų žurnalisto ir rašytojo Davido Lagercrantzo po Larssono mirties 2004 metais). Pirmiausia jos figūra yra sportiškesnė: Foy sako niekada nemetanti svorio dėl vaidmens. Be to, Claire įsitikinusi, kad anoji Lisbet neturi vietos šiandienoje estetiniu požiūriu – aibė tatuiruočių, auskarai visose kūno vietose, emo stilistika – jau praeitis. O dar jos personažas nebus itin seksualus. „Jei filme esama lesbietiškų elementų, skirtų tik vyrų žvilgsniams pamaloninti, aš tokiose scenose nevaidinu. Lisbet neturi kada mėgautis seksu – ji per daug užsiėmusi“, – šypsosi aktorė.