Aktorės Linos Bražinskaitės-Tupikovskienės šeimoje – originalus įnamis
Ežiukai daug kam asocijuojasi su laukiniais padarėliais, kurių neretai užklysta į pamiškės gyventojų namus. „Mūsų Puškis – atvykėlis iš kiek toliau“, – juokiasi aktorė, psichologė Lina BRAŽINSKAITĖ-TUPIKOVSKIENĖ (37), pristatydama naują šeimos augintinį – afrikinį keturpirštį ežį.
„Pirmiausia jie yra mažesni už lietuviškus, turi tik po keturis pirštelius ant letenėlių. Jų ir spygliukai ne tokie aštrūs, snukutis pailgas ir ausytės kartais būna ilgesnės. Be to, pagrindinis skirtumas nuo laukinių ežių – kad mėgsta šilumą, yra lepesni ir nepakenčia skersvėjų.
Rekomenduojama, kad ten, kur yra laikomi, temperatūra nenukristų žemiau nei 22 ar 20 laipsnių šilumos, nes šaltesnėje aplinkoje šie ežiukai gali užmigti žiemos miegu ir gal net nebepabusti“, – pasakoja Lina.
Prieš kelerius metus netekusi numylėtinės šeškės, visa šeima – Lina, vyras verslininkas Ričardas (35), sūnus Dominykas (10) ir dukrytė Izabelė (2) – ėmė jausti, kad vieno augintinio namuose nepakanka. Ypatingu charakteriu pasižymintis kinų koduotųjų veislės šuo Rudolfas meilus visiems šeimos nariams, bet labiausiai prisirišęs prie Linos. Norėjosi tokio gyvūno, kuris neliūdėtų tuomet, kai vaikai dieną būdami darželyje ir mokykloje negali jam skirti pakankamai dėmesio. O ežiukai kaip tik yra aktyvesni vakare ir naktį – tada, kai į namus susirenka visa šeima. Išanalizavusi visus pliusus ir minusus vieną vakarą Lina pateikė šeimai siurprizą – grįžo namo su dygliuotu kamuoliuku dėžutėje.
„Puškį, kurį kartais juokais vadiname Puškinu, jaukinausi pamažu – ramiai paimdavau ant rankų, pasidėdavau šalia, stengdavausi nekelti jam streso. Gyvūnų ir žmonių elgesyje yra daug panašumų – dėl perdėto atsargumo pajutę net ir menamą grėsmę dažnai šast ir atstatome savo spyglius. O jausdamasis saugus niekas spyglių nešiaušia. Mūsų kantrybė ir meilė padėjo įveikti ežiuko baimes, – pasakoja Lina. – Taip, toks augintinis nėra švelniakailis, jo kaip šuniuko ar kačiuko nepaniurkysi. Bet mes gyvūną įsigijome ne tam, kad tąsytume. Mums tai – tikras šeimos narys. Ir Puškis labai greitai suprato, kad jam čia saugu: paleistas šalia ant sofos apsiuosto, nuleidžia spygliukus ir lyg kačiukas susisuka šalia tavęs po pledu.“