„Visko tikrai nespėju. Atrodo, senstu, bet dar nėra ta riba, kai kūnas neleidžia, tiesiog sąžinė vis dažniau prabyla – nebegaliu savęs atiduoti viskam“, – nusijuokia aktorius Ainis STORPIRŠTIS (37), paprašytas išvardyti visas savo gyvenimo veiklas.
Pedagogika, vaidyba, režisūra, rašymas, muzika... „Kartais dar ir vairuotoju padirbu, kai į gastroles važiuojame“, – akį pamerkia Ainis. Netrukus paatvirauja: „Per daug visko. Jaučiu, kad noriu daryti tai, ką reikia. Noriu, kad įvyktų lūžio momentas, po kurio galėčiau kiek nors uždirbti iš muzikos. Galbūt tada nereikėtų kitų papildomų darbų.“
Renkiesi muziką?
Jeigu jau renkamės iš visų mano išvardytų veiklų, tada – muzika. Nors darbas su vaikais teatro studijoje „Elementorius“, manau, yra labai reikšmingas. Turiu padėti jaunimui, savo bendruomenei. Ir kartais man tai patinka. Kartais ne. Tuo darbas su vaikais ir yra nuostabus – niekada nežinau, ko tikėtis. Savo psichologui net esu sakęs, kad kiekvieną kartą jaučiuosi, tarsi keliaučiau į džiungles: neįsivaizduoju, ką daryti, kaip bus. Bet tai – nuostabu. Vis dėlto labiausiai širdis linksta į muziką. Tai veikla, kuri mane labiausiai jaudina.