Aktorius Arūnas Sakalauskas ryžosi veido korekcijai: „Nenorėjau slėptis po barzda“

Arūnas Sakalauskas / LNK nuotr.
Arūnas Sakalauskas / LNK nuotr.
Šaltinis: Pranešimas spaudai
2024-04-08 15:36
AA

„Siaubas mane ima, pažiūrėkit, čia visiškas dėdė Vania, tikrai ne į tuos maišus investavau”, – taip dabar, žiūrėdamas į vieną savo nuotraukų, ironiškai komentuoja aktorius Arūnas Sakalauskas, aiškindamas, kad veido korekciją pasirinko tam, jog nereikėtų slėptis po barzda.

LNK laidoje „Nuo...iki...“ jis prisipažino esantis dėkingas plastikos chirurgui Dariui Radzevičiui už neseniai atliktą veido korekciją ir sako tebesąs tas pats Arūnas – gal tik labiau savimi pasitikintis.

Sumanymas praverti plastikos chirurgo duris ir panaikinti tai, kas jam trukdo ir nepatinka, aktoriui brendo jau kuris laikas. „Nenoriu tapti jaunuoliu, tačiau prisimenu mūsų Tadą Blindą, aktorių Vytautą Tomkų, kuris, vieną dieną atėjęs į teatrą, paklausė: na, kaip atrodau? Kai nesupratom, kodėl klausinėja, pridūrė: „maišų po akim nebėr, draugai nupjovė“. Tuomet pagalvojau, kad irgi turiu pasirinkimą“, – pasakoja Arūnas Sakalauskas.

Arūnas Sakalauskas / LNK nuotr.

Plastikos chirurgas Darius Radzevičius, prieš aštuonis mėnesius priėmęs Arūną savo kabinete, sako, jog svarbiausia jo užduotis – nepakeisti žinomo žmogaus veido bruožų: „Jis turi atrodyti gerai pagal savo metus, bet būti atpažįstamas. Pažiūrėkite į Tomą Kruzą ar Bradą Pitą – abu jie atrodo puikiai, net geriau nei būdami jaunesni. Kas tai? Tai geros plastinės chirurgijos pavyzdys. Mane erzina posakis, kad vyrą randai puošia, palaukit, vyro randai tikrai nepuošia. Jie taip pat nori būti pasitempę, pasipuošę ir gerai atrodyti“.

Arūnas Sakalauskas / Lukas Balandis / BNS nuotr.
Arūnas Sakalauskas / LNK nuotr.

Žinomas aktorius atvirai kalba ne tik apie savo išorinius pokyčius, kuriems taip pat reikia drąsos, bet ir apie tuos, kurie visą gyvenimą verčia aukštyn kojomis. Puiki išvaizda dažnai yra mūsų geros savijautos ir vidinės ramybės atspindys, o aktorius tvirtina dabar išgyvenantis šviesiausias dienas, tačiau prisipažįsta netikėjęs, kad taip nutiks.

Arūnas norėtų, kad tai būtų paskutinis jo interviu apie priklausomybę alkoholiui, kuri jį valdė ne vienerius metus. Nėra vieno atsakymo, kodėl taip nutiko – darbas keliuose teatruose ir televizijose, stresas ir įtampa, kaip Arūnas sako, reikėjo užsidirbti ir susitvarkyti gyvenimą. Jis vengia detalių apie savo skausmingą patirtį, tačiau sako, jog šiame beviltiškame kelyje turi pats pajusti, kada jau nebevaldai savo gyvenimo. Ir pirmas žingsnis šviesos link turi būti tiesa. „Kol tu neigi pats sau ir kitiems, kad turi šią bėdą, tol nepradėsi savo sveikimo kelio, – tvirtina aktorius. – Vienu metu man pasirodė, kad aš turiu apie tai pasakyti garsiai, tada nebereikia slėptis, meluoti, kas tau yra, ir tai labai stipriai padeda. O jau tuomet reikia prašyti kitų žmonių pagalbos, man labai jos reikėjo“.

Arūnas Sakalauskas / Tomo Petrovskio nuotr.

Pažintis su gydytoja toksikologe Gabija Laubner, vėliau tapusia jo žmona, pasak jo, mažai susijusi su romantika – jie susipažino ligoninėje, kurioje Arūnas atsidūrė dėl savo priklausomybės. „Man nebuvo lengva pradėti santykius, galvojau, ką aš tam žmogui galėsiu duoti, ar aš jam netrukdysiu. Mano pirmos vedybos nepasisekė, o gyvenimas be to kažkokių prasmių netenka“, – itin atvirai apie jausmus žmonai kalba aktorius.

Laida „Nuo...iki...“ – pirmadieniais, 20 val., per LNK.