Aktorius Ashtonas Kutcheris atsidūrė teisme: davė parodymus žmogžudystės byloje

Skausminga istorija sena – jaunas, vienišas aktorius ir dvidešimt dvejų modelis bei mados dizaino studentė susipažino 2001-aisiais ir keletą mėnesių susitikinėjo. Ashtonas jau buvo lankęsis draugės namuose – šventė įkurtuves – ir pats pakvietė ją pavakarieniauti prie taurės vyno.

Suplanuoto pasimatymo vakarą, vasario 21-ąją, jis paskambino Ashley – norėdamas perspėti, kad pavėluos, mat ketino užsibūti „Grammy“ vakarėlyje. Ji pažadėjo palaukti. Pakeliui į jos namus Kutcheris paskambino darkart, bet mergina neatsiliepė. Neatidarė ir durų – aktorius keletą sykių paskambino prie įėjimo. Žvilgtelėjęs pro langą, jis pamatė degančią šviesą, sujauktą butą ir raudonas dėmes ant kilimo, tačiau palaikė tai praėjusio vakarėlio pėdsakais, nė nepagalvojęs, kad tai ne – vynas, o kraujas. Ir apie 23 valandą, pamanęs, kad jo nesulaukusi mergina įsižeidė ir išėjo linksmintis su drauge, išvažiavo namo. Nors ir nustebo, kad jos automobilis stovėjo šalia namo.

Kitą rytą Ellerin kūną aptiko kaimynė. Ekspertai suskaičiavo, kad maniakas, užpuolęs jauną moterį duše, smogė peiliu 47 kartus, ji buvo sužeista į kaklą, supjaustyta krūtinė, pilvas, nugara, galva vos laikėsi, o kai kurios žaizdos – daugiau nei 15 centimetrų gylio.

Aktorius sakė, kad sužinojęs apie tragediją buvo nepaprastai sukrėstas ir išsigando tapsiąs įtariamuoju – juk ant Ashley būsto durų rankenos liko jo pirštų atspaudai. Graužėsi ir dėl to, kad jei nebūtų pasirodęs taip vėlai, draugė dabar gal būtų gyva. Tačiau ir policija, ir prokurorai visada pabrėžė, kad jis – viso labo liudytojas, ir niekada nebuvo kitaip.

Kodėl jo parodymų prireikė tik dabar? Žudiką maniaką, vadinamą Holivudo skerdiku arba žudiku iš siaubo filmų, pareigūnai areštavo tik 2008 metų vidurvasarį – kai vėl pasikėsino nužudyti, šįkart – Santa Monikoje. Mergina, kurią įsigavęs į namus užpuolė lovoje, būtų tapusi ketvirtąja jo auka. Tačiau netikėtai sugebėjo apsiginti, o nusikaltimo vietoje liko žudiko kraujo pėdsakų, pagal kuriuos jis ir buvo susektas. Paaiškėjo, kad tai – taikios profesijos atstovas, kondicionierių meistras (kaip paprasta įgyti aukų pasitikėjimą), gimęs Ilinojaus valstijoje, čia ir pradėjo siautėti – subadė peiliu aštuoniolikmetę kaimynę.

1998 metais, bėgdamas nuo Ilinojaus policijos persekiojimo, persikėlė į Los Andželą: Kalifornijoje nuo 2001-ųjų iki 2008-ųjų nužudė dvi moteris: viena iš jų – Ellerin, kita – keturių vaikų motina Maria Bruno. Skiriamasis nusikaltėlio braižas – visos jo aukos gyveno kaimynystėje.

Dėl visų šių nusikaltimų jam pareikšti kaltinimai. Dažnai cituojama Gargiulo kalėjime pasakyta frazė, kad jei buvo nužudyta dešimt moterų ir visų šių nusikaltimų vietoje rasta jo genetinių pėdsakų, tai dar nereiškia, kad žudikas – tikrai jis. Iš šių žodžių tyrėjai daro išvadas, kad aukų galėjo būti ir daugiau.

Turbūt nereikia sakyti, kad dėl visų trijų nusikaltimų Kalifornijoje Michaelas Gargiulo jau pareiškė esąs nekaltas. Už tai, ką padarė, gresia mirties bausmė, tiesa, nuo kovo mėnesio egzekucijos sustabdytos gubernatoriaus nurodymu. Ir net jei jis bus išteisintas šioje valstijoje, andainykščiai kaltinimai pirmojo laipsnio žmogžudyste Ilinojaus valstijoje tebegalioja. Tiesa, mirties bausmė čia irgi nebevykdoma, bet valstijos politikai vis mėgina ją susigrąžinti. Pastarąjį kartą, tiesa, nesėkmingai, to ėmėsi gubernatorius Bruce’as Rauneris – 2018 metais mėgino įtikinti, kad elektros kėdės verti nuteisti policininkų žudikai.