Aktorius Audrius Bružas: „Man stilius įdomus tiek, kiek ir vienatvė“

Audriau, kada pradėjai domėtis mada, kurti savo asmeninį stilių?

Dabar galvojant apie tai, koks esu ir koks buvau, manau, kad man visuomet buvo svarbus stilius, bet ne visada tai suvokdavau ir sąmoningai pasirinkdavau tam tikrą įvaizdį. Būdavo paauglystėje pasiimdavau senelio paltą, užsidėdavau jo skrybėlę, tačiau tą dariau negalvodamas apie madą ar stilių, o labiau apie tai, kaip vaizdas gali veikti išorinius veiksnius, kaip gali gauti dėmesio, sužadinti kitų dirgiklius.

Suvokimas, kad man stilius yra svarbu, kad aš žaidžiu savo įvaizdžiu ir, kad man patinka gaunamas rezultatas, atsirado dar gerokai iki parduotuvės „Oxford“ atidarymo. Stiliaus samprata formavosi bendraujant su kolegomis, aktoriais Kirilu Glušajevu ir Martynu Nedzinsku, besidomint kostiumo istorija, skirtingomis stilistikomis ir drabužių derinimo pagrindais.

Ar tau svarbu būti stilingu?

Man įdomu stilius taip, kaip ir vienatvė. Tai labai individualu, labai artima arba svetima, tai miela arba gąsdina. Stilius – tavo veidas, tavo siela – arba turi ją, arba ne. Dabar man svarbu kaip aš atrodau, bet man labai įdomi ir darna tarp to, ką jaučiu, ką galvoju apie save ir ką aplinkiniai mato iš išorės. Vienaip gali pats jaustis, tačiau aplinkiniai matydami tave, sakys, kad tu elgiesi ir atrodai visai kitaip nei tu pats manai.

Aktoriai tiek savo profesija, tiek savo įvaizdžiu, įkūnydami įvairius personažus, gali atrodyti labai skirtingai, tačiau svarbus yra aktoriaus, kuris yra matomas viešai, įvaizdis. Manau, kad svarbu yra turėti išlavintą skonį, susikurti įvaizdi, su kuriuo tu ir žaidi, kurį tu pats modeliuoji ir ką komunikuoji apie save išorei, kai nebūni personaže. Svarbu kaip atrodai, kai būni renginyje, konferencijoje, kaip atrodai, kai leidi laisvalaikį, nes tuomet tai ir būna tavo stilius, tai tuomet ir esi tikrasis tu.

Labai lengva pastebėti, kuomet žmogus yra atradęs savo stilių ir kuomet ne. Kartais pastebime, kad žmogus apsirengia ir jaučiasi tarsi ne savo kailyje, nes jo rūbai nelimpa, nesiderina su jo esybe. Man patinka eiti anksti ryte Užupyje, kai niekas nemato, man patinka koks yra mano sukibimas su žeme. Ar man patogu, ar jaučiuosi komfortiškai. Dabar patogumas ir komfortabilumas man yra labai svarbūs, o ne tik vaizdas, dėl to, kad kažkas tave įvertintų.

Kaip atsirenki drabužius? Ką labiausiai vertini?

Patogumą, kokybę ir medžiagiškumą. Dažniausiai renkuosi tai, kas yra patikrinta laiko. Ar tai būtų vilna, medvilnė, ar tai būtų odiniai batai ir tam tikri klasikiniai siluetai. Taip pat, atkreipiu dėmesį į drabužių sukirpimą, susiuvimą. Yra toks pasakymas „nesu toks turtingas, kad pirkčiau pigų daiktą“, todėl ir aš neretai renkuosi nusipirkti geriau brangesnį rūbą. Iš tiesų, įsigydamas kokybiškesnį, brangesnį rūbą labiau jį tausoji, todėl jis taip greit nesusidėvi ir tampa ilgaamžiškesnis nei greitosios mados drabužiai, kurie greičiau susidėvi. Aš renkuosi tvaresnį vartotojiškumą ir geriau nupirksiu brangesnį, bet kokybiškesnį daiktą, kuris tarnaus ilgiau, o galutiniame rezultate man jis taps pigesniu.

Įprastai rengiuosi pagal tai, ką veikiu. Vieni drabužiai skirti laisvalaikiui, kelionėms, kiti drabužiai skirti renginiams, spektakliams, kasdieniams darbams. Nors šie pasirinkimai labai skirtingi – nuo laisvalaikio kostiumų iki puošnių elegantiškų – tačiau visi jie turi būti kokybiški ir pagaminti iš man priimtinų medžiagų.

Parduotuvė „Oxford“ buvo atidaryta prieš 4 metus. Kaip per šiuos metus keitėsi parduotuvė ir jos konceptas?

Kai pasodini sėklą, išdygsta vienas daigelis, lapelis, o ilgainiui pamatome užaugusį augalą arba netgi visą eilę augalų, kurie virsta sodu, parku, gėlynu. Per šiuos metus „Oxford“ subrendo, nors idėja nuo pradžių buvo tokia, koks dabar yra Oxfordas – ilgametę istoriją turinčių gamintojų klasikinė ir laisvalaikio avalynė. Pandemijos laikotarpis pristabdė veiklą, tačiau iš kitos pusės, suteikė gerų progų padaryti reviziją ir padėjo išsigryninti parduotuvės konceptą.

Per šiuos metus pasikeitė tai, kad ta „sėkla“ išaugo ir po truputį tampa „sodu“. Atsirado nuovoka ir suvokimas, kas nešiojama, kas dėvima, nes parduotuvė nėra muziejus. Kiekvienas verslas, kiekviena vieta yra skirta žmogui. Galbūt dažnai kuriame verslą ar veiklą sau, galvodami apie pelną, dividendus, šlovę, bet iš esmės visa veikla yra apie žmogų. Visos veiklos turi nešti naudą ir tarnauti žmogui, tuomet turi suprasti ir suvokti, kaip tą naudą sukurti žmonėms, kad jiems būtų reikalinga.

Oxfordas yra vieta, kur yra, ko gero, didžiausias pasirinkimas kokybiškos klasikinės ir laisvalaikio avalynės. Klientas atėjęs į Oxfordą nebeturi blaškytis, nes viskas yra vienoje vietoje – tiek batai, tiek reikiamos priemonės batams prižiūrėti. Vilniuje labai daug masinės gamybos avalynės parduotuvių, o rankų darbų, avalynės butikų yra tikrai mažai. Taigi, esame vieta, kur ir vyras, ir moteris gali rasti kokybišką avalynę bei gauti reikiamą servisą.

„Oxford – shoes with a story“. Ar klientai jau išgirdo batų istorijas?

Šis šūkis yra apie tai, kad parduotuvėje esantys prekių ženklai, turi ilgą savo gyvavimo istoriją. Prekės ženklai, kuriuos atstovaujame, per ilgą laiką ieškojo geriausių būdų siūti batus, tai – laiko patikrinta kokybė. Galima teigti, kad nebepadarysi geriau klasikinio bato nei kad jis jau buvo padarytas prieš 50 metų meistro rankomis, todėl mūsų prekių ženklų tikslas yra išlaikyti kokybę ir meistrystę perduoti iš kartos į kartą bei papasakoti vartotojams apie kokybinius avalynės standartus.

Mūsų parduodamos avalynės gamintojai turi šimtametes tradicijas, todėl tam, kad galėtume juos atstovauti, mes turime juos įtikinti, kad tinkamai ir kokybiškai juos atstovausime Lietuvoje, kad sugebėsime iškomunikuoti jų ilgametę patirtį ir papasakoti jų istoriją.

Taigi, batų kūrimo istoriją perduodame ir savo klientams, o jie labai greit pajunta skirtumą ir pradeda vertinti mūsų avalynės kokybę.

Kartu su prekės ženklu „Unlabel“ išleidot megztinių kolekciją. Kaip gimė draugystė su šiuo prekės ženklu?

Kažkada gavau dovanų šaliką iš „Unlabel“ ir tada pradėjau domėtis kas slypi už šio prekės ženklo, kad galėčiau padėkoti už gerą, kokybišką šaliką. Taip susipažinome su Ina, kuri kuria drabužius moterims ir tuo metu užsimezgė mūsų bičiulystė. Man buvo aktualu suprasti madą, stilių, vartotojus, tad Ina tapo viena iš mano mokytojų šioje srityje.

Kadangi Ina kuria drabužius tik moterims, vieną dieną mums kilo mintis, sukurti liniją vyrams. Kilo labai daug skirtingų idėjų, o vieną iš jų jau įgyvendinome ir neseniai išleidome liniją „Unlabel x Audrius Bružas“, kurioje – klasikinio silueto, jaukūs ir kokybiški unisex tipo megztiniai. Pasirinkome būtent megztinius, kadangi tai yra vienas iš bazinių drabužių, kuriuos dėvime kone kasdien. Norėjome sukurti kokybiškos sudėties produktą, tad juos kūrėme iš 90% vilnos ir 10% kašmyro. Visi norintieji gali juos rasti „Unlabel“ ir „Oxford“ parduotuvėse.

Kiek pats prisidėjai prie šios linijos kūrimo?

100% prisidėjau. Galima galvoti, kad kaipgi aš čia prisidėjau, juk paėmė ir numezgė tuos megztinius. Taip, paėmė ir numezgė, bet reikia žinoti ką megzti. Kartu su Ina ilgą laiką vystėm šią idėją, diskutavom koks bus siluetas, kokia forma, kokios spalvos, medžiagos. Be abejo, buvo daug diskusijų, buvo peržiūrėta ir išsimatuota daug klasikinių modelių.

Kas rūpinasi teatro KITAS KAMPAS aktorių stiliumi pasirodymuose? Ar įvaizdis jums svarbus?

Mums tai yra labai svarbu, nes teatras yra ir vaizdas, ir turinys. Kaip ir minėjau, tiek Kirilas, tiek Martynas turi gerą skonį, tad ilgainiui karty sutarėm kaip norim atrodyti scenoje. Sukomponavome bendrą kompoziciją, kadangi vienaip atrodome didžiosiose salėse, kaip atrodome pasirodydami teatro namuose, kokteilių bare KITAS KAMPAS, kur pasirodymo erdvė jaukesnė ir artimesnė. Tariamės ir kartu derinamės, kaip turim atrodyti konferencijose, privačiuose renginiuose. Geras įvaizdis yra neatsiejama mūsų skonio dalis. Mes rengiamės taip, kaip ir jaučiamės kasdieniniame gyvenime. Mes puošiam kostiumus ir bendra harmonija puošia mus.

Sausį surengsite didžiausią improvizacijos pasirodymą „Naujametinė gero juoko dozė“. Kaip jaučiatės po dviejų metų pertraukos grįždami į didžiąsias sales?

Kiekviena erdvė yra labai skirtinga ir tu žinai, kiek skirtingose salėse reikia tavęs, garso, greičio, aiškumo, kiek būsi matomas 2 tūkstančių žiūrovų minioje. Viena yra kai tu vaidini 30-čiai žmonių, kur žiūrovai mato tavo akies mirksnį ir visai kas kitką yra pasirodyti tokioje didelėje erdvėje. Arenoje reikia save mobilizuoti, nesusmulkėti, būti aiškiems ir suprastiems. Tai smagus iššūkis, bet mes profesionalai, nuolat treniruojamės ir ruošiamės.

Šis pasirodymas – tai didelė šventė, kurioje susitiks didžiulė improvizacijos gerbėjų bendruomenė. Improvizacijos teatrų yra Vokietijoje, Australijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, tačiau jie neturi tokios bendruomenės, kokią turime mes Lietuvoje. Mes pasiilgome savo žiūrovų, norime jiems sukurti šventę ir naujuosius metus pradėti linksmai. Šis pasirodymas, tarsi, metų fiesta, kur dalyvauja ir gyvo garso grupė, kur susirenkame pasipuošę ir galingai nusiteikę. Tai – didžiulė jėga. Ir mums, ir žiūrovui sudalyvauti tokioje šventėje yra metų įvykis, nes tiek juoko vienoje vietoje gali išgirsti tik kartą per metus ir šį kartą jis skambės sausio 4 d. Vilniuje.

Ir pabaigai...teatras, Oxfordas, baras. Kas toliau?

Toliau... Svarbu stiprėti ir augti tame, kame esame dabar. Siekis yra neišsiplėsti į dar didesnius laukus, kad esami sodai neapželtų piktžolėmis. Labai svarbu šį esamą sodą prižiūrėti, palaistyti, dirbti kartu su sodininkais, dalintis vaisiais, kurti sodą ir ryšį su tai, kas tame sode dirba, kas prižiūri sodą.

Galbūt ateityje duris atvers nauja parduotuvė. Viskas turėtų atsidaryti Malūnų gatvėje, Užupyje, kur yra ir „Oxford“ parduotuvė, kur mūsų teatro namai ir kokteilių baras „Kitas kampas“. Tai viskas susijungia, kaip ir aktoriai, kurie dėvi oxford batais, kuriems vaizdas ir kokybė yra priimtina, kurie leidžia laiką mūsų teatro namuose, kur mes susitinkame, vaidiname ir repetuojame. KITAS KAMPAS yra kaip bendruomenė, kuri čia ir gyvena, ir leidžia laiką ir prižiūri tą sodą, kuri kartu auginame.