Aktorius Edgaras Bechter dalijasi mintimis apie tėvystės džiaugsmus: „Tai – nesibaigiantis potyris“

„Su Modesta susipažinome filmavimo aikštelėje. Tuo metu man pasirodė, kad esame labai skirtingi. Po kelių mėnesių ji rašė bakalauro darbą ir paprašė iš manęs interviu. Kartu mes praleisdavome vis daugiau laiko, aš ją pamilau. Pamačiau, kaip ji į mane žiūri ir padeda susigyventi su problemomis. Ji su kiekvienu mano „kirminu“ atrasdavo bendrą kalbą“, – draugystės pradžią prisiminė Edgaras.

Kino bei teatro aktorius prisipažino ilgai negalvojęs ir pasipiršęs savo mylimajai namuose: „Man atsirado noras pasipiršti. Norėjosi tai padaryti kaip nors įspūdingai, tačiau Modesta buvo pasakojusi, kad nemėgsta pompastikos, todėl pasipiršau labai paprastai, lovoje, po antklode“.

Neseniai gimė Jūsų pirmagimė. Kaip jaučiatės?

Prieš tai girdėjau kalbų, kad džiaugsmas, kurį atneša vaikas – beribis, kad tai kažkas stebuklingo. Netikėjau, jog taip bus. Na, vaikas yra vaikas – gimė ir gyvename toliau. Bet kai jutau pirmus jos spyrius, kai ji gimė, supratau, kas iš tikrųjų yra besąlygiška meilė. Tai yra stiprus ir nesibaigiantis potyris. Džiaugsmas kiekvieną dieną.

Dalyvavote gimdyme?

Deja, tuo metu filmavausi viename britų filme, miškuose, netoli Rygos. Dukrelė atėjo į šį pasaulį šiek tiek anksčiau, nei tikėjomės, per mano gimtadienį. Neturėjau ryšio, apie jos gimimą sužinojau praėjus kelioms valandoms. Iš karto bėgau į stotį ir ryte jau buvau ligoninėje.

Ar gimus dukrai pasikeitė jūsų požiūris į šeimą, tikslus? Nepajutote, kad laisvė veikti ką norite ir kada norite – jau suvaržyta?

Laisvė būna suvaržyta jau tada, kai pasirenki vieną žmogų (juokiasi). Iš tikrųjų, laisvė mūsų galvose. Priklauso nuo požiūrio. Galima verkti, kad dabar viskas bus kitaip ir, kad tai yra atsakomybė visam gyvenimui. O galima į tai pažiūrėti kaip į naują, didžiulę motyvaciją būti kiekvieną dieną geresniu nei buvai. Tapti pavyzdžiu savo dukrai ne tik žodžiais, bet ir darbais. Nauja gyvybė tave sustyguoja ir uždega ugnį dar kryptingiau judėti link svajonės.

Ar daug knygų teko perskaityti apie tėvystę? Visgi tai pirma Jūsų atžala.

Skaitome psichologinius straipsnius, žiūrime seminarus, bet labiausiai pasitikime savo nuojauta. Man svarbiausia, kad Altaja taptų laisvu, ištikimu sau, kuriančiu žmogumi. Noriu, kad būtume geriausiais draugais, kad ji nebijotų kreiptis į mane bet kokiais klausimais ir žinotų, jog niekada nebus žeminama ar peikiama už savo norus ar kitokią mąstyseną, nei mano. Aš tik jos tėvas, žmogus, kuris padeda jai susivokti pasaulyje, bet ji man nepriklauso. Ji atskiras individas, kuris mąstys savo galva, turės savo svajonių ir tikslų.

O senelių patarimų klausiate?

Greičiau sukuriame tokį vaizdą, kad klausomės, bet vis tiek darome ir darysime taip, kaip mums atrodo geriausia, nes vaiko auklėjimas – labai subjektyvus dalykas. Pirmą mėnesį mums buvo labai svarbios ir labai padėjo močiučių „techninės“ žinios. Modestos mama labai padėjo, be jos būtų buvę žymiai sunkiau susitvarkyti.

Kokios vertybės jūsų šeimoje svarbiausios?

Kaip ir minėjau, svarbi žmogaus vidinė laisvė, ištikimybė sau. Siekiame, kad gyvenimas drauge nevaržytų mūsų kaip individų, juk partnerystė todėl taip ir vadinama, kad padėtų, o ne apsunkintų. Mes suvokiame, kad pasirinkome vienas kitą, nes mums gera kartu eiti per gyvenimą, bet mes vienas kitam nepriklausome, neturime teisės vienas kitą staiga pradėti keisti, kažką drausti ar auklėti.

Filmuose, serialuose Jums dažniausiai tenka vaidinti „blogiukus“. Kaip juos sekasi vaidinti dabar, kai širdis pilna švelnumo?

Jeigu kalbant rimtai, dukrytė iššaukia daug naujų jausmų, kurie sparčiai papildo mano aktoriaus bagažą. Kuo daugiau skirtingų jausmų, patirčių – tuo mano profesijai geriau.

Kaip reaguotumėte į Altajos norą užaugus tapti aktore?

Labai norėčiau, kad ji su manimi kalbėtųsi apie viską. Aš papasakočiau apie savo profesijos privalumus ir trūkumus, o jeigu ji vis tiek norėtų – apmokyčiau ją ir viską padaryčiau, kad ji būtų geriausia savo srityje. Maža to, labai pasistengčiau, kad jos karjera būtų pasaulinė. Norėčiau, kad ji garsintų Lietuvą šioje srityje visame pasaulyje – tai svarbu mūsų kinui. Aš galbūt jau niekada nekalbėsiu angliškai kaip anglas arba amerikietis, o ji tą galimybę turi.