„Dievas su šlepetėmis“ – taip vadinasi pirmoji aktoriaus Juozo Gaižausko knyga. Ji gimė po žygio Šv. Jokūbo keliu ir pavadinimas, sako Juozas, nėra atsitiktinis. „Knygoje Dievas iš tiesų mūvi šlepetes, pamatysite“, – intriguoja aktorius, trečiadienio vakarą savo bičiulius pakvietęs į Dievo namus – Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią. Po jos skliautais skambėjo naujosios knygos ištraukos.
Knygos pristatymo išvakarėse Juozas gavo elektroninį nepažįstamo žmogaus laišką. „Padariau 100 prisegamų geltonų rodyklėlių“, – jis rašė. Ir pasisveikino kaip įprasta sutikus piligrimą Šv.Jokūbo kelyje – Buen Camino!
Juozo Gaižausko knygą „Dievas su šlepetėmis“ išleido leidykla „Alma littera“. Į pristatymą susirinko būrys aktorių – Emilija Latėnaitė, Jokūbas Bareikis, Sakalas Uždavinys, Eimutis Kvoščiauskas, Gytis Ivanauskas, Gabija Jaraminaitė, Larisa Kalpokaitė, Vaidotas Martinaitis, Edita Užaitė, Remigijus Vilkaitis, Algirdas Dainavičius, Sandra Daukšaitė-Petrulėnė, Justė Zinkevičiūtė, Brigita Arsobaitė Dalgėdė, Vitalija Mockevičiūtė, Darius Petkevičius su šeima ir kiti.
„Aš nesitikėjau, kad Camino toks didis, – prisipažįsta Juozas. – Man regis, aš tik pravėriau kelio uždangą, yra daugybė dalykų, kuriuos suvoksiu tik po kurio laiko. Kitiems gal prireiks ir viso gyvenimo...“
Nuėjęs 800 kilometrų pėsčiomis, Juozas patyrė, kad kelias nuolat kalba su keliautojais. Tai vyksta net ir tada, kai tau atrodo, kad tai tu kalbi su keliu... „Jei jo klausai, jis atveria paslaptis. Ne akimirksniu, ne tik paklausius, – sakoma: jei pradėjai galvoti apie Kelią, vadinasi, jau esi Kelyje...“ – sako Juozas.
Vakaro fotogalerija:
Pradėjęs eiti visame pasaulyje žinomu piligrimų keliu aktorius neturėjo nė minties apie knygą. „Ir grįžęs tikrai mėginau jos nerašyti, – šypteli, – tol, kol galėjau“.
Juozas ir pats negalėjo patikėti, kai iš leidyklos gavo laišką, kuriame buvo vos vienas sakinys: „Sveikiname atvykus į leidyklos autorių gretas“.
„Dievas su šlepetėmis“ nėra vien autentiškas piligrimo dienoraštis. Tikrų pasakojimų ir išgyvenimų sudėta nemažai, – be jų juk ir nebūtų buvę knygos, tačiau nemažai nuotykių ir įvykių yra išgalvota, o pagrindinis knygos veikėjas neturi nei vardo, nei pavardės, nei tautybės, nei profesijos. Juozas sako sąmoningai pasirinkęs tokį pasakojimo būdą, kad kiekvienas, paėmęs knygą skaityti, galėtų susitapatinti su personažu.
„Ši knyga – mažytis gerumo himnas. Jis tylus, skaudus, jautrus, gal ir juokingas, bet be jokios abejonės – tikras iki pačių širdies gelmių. Tai pasakojimas apie mažuosius, kurie neretai būna patys didžiausi. Ir jei tada, kai žmonės knygą perskaitys, sušvis bent kruopelytė vilties, gerumas bus laimėjęs, o aš – labai laimingas“, – sako knygos autorius.
Paklaustas, ar Camino jis rado, ko ieškojęs, aktorius šypsosi: „Aš tik ėjau nusilenkti Šv. Jokūbui, kurio palaikai ilsisi Santjago de Kompostelos katedroje. Klausiate, ar radau? Neabejoju, jog atsakymą patys surasite knygoje“.
